Nedraugiškoji pūslelinė: kaip ją įveikti greitai ir užtikrintai?

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 4 milijardai pasaulio gyventojų yra susidūrę su pirmojo tipo Herpes simplex virusu, sukeliančiu paprastąją pūslelinę ant lūpų, aplink burną ar nosį. Vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė sako, kad vėsiuoju metų sezonu su šia problema įprastai susiduria daugiau žmonių, tačiau ne visi pasirenka teisingus būdus pūslelinei įveikti.

Kaip užsikrečiama?

Apie paprastąją pūslelinę praneša atsiradęs dilgčiojimas, juntamas karštis ir deginimas burnos ar nosies srityje. Per parą ar dvi tose vietose susiformuoja mažos, skysčiu prisipildžiusios pūslelės ar, kai kuriais atvejais, susidaro pūslelių junginiai, opos. Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė atkreipia dėmesį, kad tiems, kas pirmą kartą užsikrečia Herpes simplex virusu ir suserga pūsleline, simptomai gali būti sunkesni.

„Kai kuriems žmonėms infekcijos pradžioje taip pat gali pakilti temperatūra, skaudėti raumenis, galvą, kaklo zonoje jaustis patinę limfmazgiai. Atsiradusios pūslelės neretai būna skausmingos, gali perštėti, šlapiuoti, tad atsiranda sunkumų valgant, geriant ar net šypsantis. Kai pūslelės pratrūksta, pažeistoje vietoje susiformuoja šašas, jis gali kraujuoti. Sergama nuo kelių dienų iki kelių savaičių, pirmą kartą dažniausiai sergama ilgiausiai“, – pažymi vaistininkė.

J. Aganauskaitė-Žukaitė taip pat įspėja, kad virusas plinta labai greitai. Juo galima užsikrėsti tiesioginio kontakto su sergančiuoju metu: dalijantis stalo įrankiais, indais, kosmetikos priemonėmis, bučiuojantis, taip pat čiaudint neužsidengus burnos. Virusas gali išlikti aktyvus net ir nesant akivaizdiems simptomams, jis taip pat kurį laiką išgyvena ant odos, tekstilės, plastiko paviršių.

Gydymas ir pagalbinės priemonės

Vaistininkė pasakoja, kad jei Herpes simplex virusas patenka į organizmą, jis ten liks visą gyvenimą, todėl yra nemaža tikimybė, kad paprastoji pūslelinė dar pasikartos. Tinkamas gydymas, simptomų kontroliavimas ir sveikas gyvenimo būdas leidžia virusui tarsi miegoti organizme, tačiau stiprus stresas, silpnas imunitetas, hormonų pokyčiai, ilgos saulės vonios, įvairios infekcijos, pavyzdžiui, peršalimas ar gripas, gali vėl suaktyvinti virusą.

„Aktyvi pūslelinė gali būti gydoma antivirusinėmis priemonėmis, tokiomis kaip acikloviro veikliosios medžiagos tepalai ar tabletės. Vartojami ir preparatai, kurių sudėtyje yra mineralinio silicio dioksido ar hidrokortizono. Pūslelių gijimą pagreitinti gali specialūs pleistrai, arbatmedžio aliejus. Vis dėlto, pūslelinė gali praeiti ir savaime, kadangi organizmas pats gamina antikūnus. Tačiau vaistai padeda organizmui efektyviau kovoti su virusu ir greičiau sumažinti nemalonius simptomus“, – vardija J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Ji taip pat pasakoja, kad kai kurie žmonės, ypač vyresnio amžiaus, pasirodžius pūslelinei, griebiasi liaudiškų gydymo metodų, tačiau jie gali pridaryti dar daugiau žalos ir netgi paaštrinti infekciją. Pavyzdžiui, yra manančių, kad sutrynus česnaką ir užtepus jo ant dilgčiojančios vietos, pavyks išvengti pūslelių atsiradimo. Deja, česnakas gali ne tik sudirginti ir taip jautrią vietą, bet ir sukelti nudegimus. Kai kurie suvilgo vatos tamponėlį obuolių actu ir tepa pažeistą vietą – toks metodas taip pat gali sukelti nemalonių odos reakcijų ir apsunkinti gijimo procesą.

Tinkama organizmo sveikata

Anot vaistininkės, tam, kad kuo rečiau susidurtume su pūslelinės sukeliamais nemalonumais, labai svarbu išlaikyti sveiką ir stiprų organizmą: propaguoti subalansuotą mitybą, o prireikus, stiprinti organizmą reikiamais maisto papildais; vartoti pakankamai vandens; būti fiziškai aktyviems; išbandyti streso mažinimo būdus, tokius kaip meditacija, joga, gilus kvėpavimas.

„Šiuolaikinio žmogaus kasdienybėje yra apstu skubėjimo, stresinių situacijų, ne visada randama laiko sportui ar maisto gaminimui. Dažnai iš nusilpusiu imunitetu besiskundžiančių pacientų girdžiu, kad valgo tik vieną kartą per dieną, valgiaraštyje taip pat retai atsiduria vaisiai ar daržovės, o kava yra dažnesnis pasirinkimas nei vanduo. Sveikatos neprideda dažnas cukraus vartojimas, žalingi įpročiai, nesubalansuotas darbo bei poilsio režimas“, – sako J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Ji priduria, kad tam, jog organizmas gebėtų atsilaikyti prieš įvairias infekcijas, įskaitant ir paprastąją pūslelinę, jam reikia pakankamai antioksidantų, pavyzdžiui, vitamino C; imunitetui įtakos turi ir tinkamas vitamino D kiekis; mineralai magnis ir cinkas. Naudingos ir omega-3 riebalų rūgštys – jos gali padėti sumažinti besivystantį uždegimą ir palaikyti bendrą sveikatą. Ežiuolės ekstraktas gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir mažinti peršalimo simptomus. O B grupės vitaminai, ypač vitaminas B6, yra svarbūs ne tik imuninės sistemos funkcijai, bet ir nervų sistemos stiprinimui.

„Jei pagrindinius organizmo stiprinimo aspektus paversime savo kasdieniu įpročiu, net ir užsikrėtę Herpes simplex virusu, pasveiksime greičiau. Negana to, sveikam žmogui su stipria imunine sistema, natūraliai sumažėja galimų komplikacijų rizika, o paprastoji pūslelinė taip pat gali jas sukelti. Tinkamai nesirūpinant savimi, gali grėsti egzemos išsivystymas, gerklės bei akių infekcijos“, – paaiškina vaistininkė.

Laura Bieliauskė