Gražina Opulskienė: ne dankinde, sed kisinde

„Esperanto kalba man padėjo gauti darbą gimnazijoje, įgijau daug  brangių draugų Lietuvoje ir visame pasaulyje, aplankiau daugybę šalių, susidūriau su įvairiomis kultūromis, tapau tolerantiškesnė, nes įsitikinau, kad pasaulis margas ir turi teisę tokiu būti“, – sako Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos pedagogė Gražina Opulskienė.

Gerbiama, Gražina, kada ir kaip susidomėjote esperanto kalba? Kas buvo tas pirmasis mokytojas, padėjęs žengti pirmuosius žingsnius mokantis esperanto?

Kalba susidomėjau septintoje klasėje. Pastebėjau, kad mano suolo draugė, klasės pirmūnė, kala mintinai kažkokius žodžius, kurie skambėjo kaip muzikali italų kalba. Ji paaiškino apie esperanto kalbą ir idėja apie tarptautinę, neutralią  kalbą, skirtą visai žmonijai, mane sužavėjo. Tada negalėjau jos mokytis, bet visada tikėjausi, kad vieną dieną aš pasimokysiu.

Ta viena diena išaušo tik 1989 metų rudenį, kai Mažeikių rajono laikraštyje pastebėjau skelbimą apie rengiamus kursus. Mano pirmoji mokytoja buvo, dabar jau Anapilin išėjusi, mokytoja Elena Kuzminskytė. Ji buvo puiki mokytoja ir pamokė kalbos, nusivežė į pirmą esperantininkų renginį.

Kaune, Noreikiškėse vykęs 1992 metais tarptautinis SAT kongresas su daugiau nei 500 dalyvių galutinai mane įtikino, kad noriu būti esperantininke.

Kuo Jums naudinga esperanto kalba? Kokias galimybes ji Jums atvėrė? Tai pomėgis ar naujo pažinimo pagrindas?

Man tektų ilgai vardinti. 🙂 Šios kalbos dėka gavau darbą gimnazijoje, įgijau daug brangių draugų Lietuvoje ir visame pasaulyje, aplankiau daugybę šalių, susidūriau su įvairiomis kultūromis, tapau tolerantiškesnė, nes įsitikinau, kad pasaulis margas ir turi teisę tokiu būti.

Kai Vietname pusryčiams gavau užperėtą anties kiaušinį, ir supratau, kad tai delikatesas, nes jį gavo tik sunkiai kalnakasiu dirbantis šeimos tėtis ir aš, kai Japonijoje šeimininkė man ir mano mokinukei išvirė po dvi bulves, nes buvo girdėjusi, kad lietuviai „bulviniai“, kai daug metų Naujus Metus sutikdavau Vokietijoje su būriu draugų iš viso pasaulio ar kai gaunu kvietimus dėstyti įvairiose šalyse, suvokiu, kad tarptautinė kalba atvėrė man duris ir langus į pasaulį ir jo įvairovę.

Esperanto kalba yra mano pomėgis, kuris didele dalimi nulėmė mano kasdieninį gyvenimą ir beveik visas atostogas.

Galbūt dalyvaujate Lietuvos esperantininkų sąjungos veikloje? Labiausiai Jums patikę renginiai ir susitikimai.

Sąjungos veikoje dalyvauju nuo 1992 metų. Labiausiai man patinka Baltijos esperantininkų dienos. Tai tradicinis renginys, jau nuo 1959 metų vykstantis paeiliui Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Praėjusią vasarą buvo labai sėkmingas BET Panevėžyje. Labai smagu ir kartu su mokinukais apsilankyti Šiaulių esperantininkų klubo renginyje „Rideto“, kuris vyksta per Atvelykį. Esu dalyvavusi žurnalistų susitikimuose Aukštadvaryje, kur labai patiko profesionalių žurnalistų paskaitos. Iš draugų žinau, kad labai smagūs yra esperantininkų pavasariniai valčių žygiai po Ignalinos ežerus ir rugpjūčio plaukimas pasirinkta upe. Gal kada ir aš susiruošiu pabandyti…

Jums gražiausia frazė esperanto kalba ir ką ji reiškia

Visa kalba labai graži, muzikali, ja miela kalbėti. Neturiu gražiausios frazės, bet labai dažnai kartoju: „Ne dankinde, sed kisinde“ – „Nėr už ką čia dėkoti, verčiau pabučiuoti“.

Kalbino
Karolina Baltmiškė