Naujos LNOBT vadovės planuose – šiuolaikinį meninį skonį formuojanti bei nacionalinį tapatumą sauganti programa ir priestato statyba

Nuveiktų darbų apžvalga

Prieš kelias dienas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre Laimai Vilimienei buvo įteiktas „Mūzos“ apdovanojimas. „Nėra abejonių, kad ponia Laima Vilimienė padarė didžiulį darbą Klaipėdoje tiek rūpindamasi ir iki galo užbaigdama teatro rekonstrukciją, tiek labai sustiprindama patį teatrą, jo kūrybinį potencialą, tiek ir įspūdingais, neretai ir netradiciniais pastatymais, renginiais, festivaliais turtindama pajūrio kultūrinį gyvenimą. Jos indėlis labai svarbus visam uostamiesčiui, todėl iniciatyva apdovanoti bei taip Klaipėdos vardu atsidėkoti L. Vilimienei šį kartą yra bendra su Klaipėdos miesto savivaldybe ir meru Arvydu Vaitkumi “, – sakė šio apdovanojimo steigėjos kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis.

Tad spaudos konferencijos pradžioje prieš mėnesį Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui pradėjusi vadovauti Laima Vilimienė apžvelgė uostamiestyje nuveiktus darbus. „Į Klaipėdą atėjau su vizija pastatyti naują teatrą tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme – tai yra siekiau sukurti naują teatro tapatybę. Todėl mano pirmasis darbas uostamiestyje buvo iškraustyti ir nugriauti esamą Klaipėdos muzikinį teatrą. Jam vadovauti pradėjau 2018 m. rugpjūčio 14 dieną, o po mėnesio, rugsėjo 14 dieną, mes įkasėme kapsulę ateities kartoms ir prasidėjo naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro statybos. Nepaisant didelių trukdžių: COVID19, pandemijos, prasidėjusio karo Rusijai užpuolus Ukrainą, infliacijos, ekonominio nuosmukio ir daugybės kitų force majore sąlygų, šių metų balandžio 20 dieną mes teatrą atidarėme. Šis teatras yra pirmasis nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje pastatytas ir muzikiniams sceniniam menui pritaikytas teatras , – spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinė direktorė Laima Vilimienė. – Penkerius su puse metų Klaipėdos muzikinis teatras gyveno klajonėse, turėjo labai ribotas kasdienes darbo sąlygas, bet, nepaisant to, buvo suorganizuota per 400 renginių, spektaklių, koncertų, įvyko 24 didžiosios premjeros ir nemažai kamerinei erdvei skirtų premjerų. Buvo gastroliuota tiek Lietuvoje, tiek užsienyje ir teatras tapo matomas. Suformuoti stiprūs meniniai kolektyvai“.

Reikšmingu Klaipėdos muzikinio teatro pasiekimu L. Vilimienė nurodo ir suformuotą šiuolaikiško baleto trupę. Pradėjusi vadovauti šiam teatrui ji surado šešis šokėjus, o atsisveikindama su Klaipėda paliko 24 profesionalių šiuolaikinio baleto šokėjų trupę.

Jai vadovaujant Klaipėdos muzikinį teatrą pasiekė aštuoni auksiniai scenos kryžiai. Vienas jų įteiktas Daliui Abariui už operos „Skrajojanti olandas“ režisūrą. „Visoje Auksinių scenos kryžių istorijoje tai yra antrasis įteiktas už operos režisūrą, – pabrėžė generalinė direktorė. – Ir kitas labai svarbus Auksinis scenos kryžius buvo įteiktas Martynui Rimeikiui už šokio spektaklio „Eglė Žalčių karalienė“ choreografiją. Dar vienas teatrą pasiekęs svarbus nestandartinis klaipėdietiškas apdovanojimas „Albatroso“ statulėlė už jūrinės kultūros puoselėjimą. Jis buvo įteiktas už Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą senajame elinge. Dar buvo įteiktos septynios „Padėkos kaukės“, kuriomis apdovanojami Klaipėdos miesto teatralai“.

Kaip pažymėjo L. Vilimienė, 2021 m. Lietuvą nustebino kitas ambicingas klaipėdiečių projektas – pirmasis tarptautinis „Klaipėdos“ festivalis, kuris rengiamas ypatingoje uostamiesčio erdvėje – senajame Pauliaus Lindenau elinge prie marių. Festivalio vizitine kortele tapo 2020-aisiais pastatyta opera „Skrajojantis olandas“, pelniusi ne vieną reikšmingą apdovanojimą ir tarptautinį pripažinimą.

Strategijoje – drąsūs tikslai ir užmojai

„Į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą ateinu su didele patirtimi ir tikėjimu kurti naują meninę kokybę, drauge su visa teatro bendruomene kopti į naujas menines aukštikalnes“, – strategijos pristatymą pradėjo Laima Vilimienė.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras jai gerai pažįstamas. Laimėjusi konkursą ji 2002 metais pradėjo dirbti generalinio direktoriaus pavaduoja ir šiose pareigose dirbo iki 2018 metų, kai laimėjusi konkursą išvyko vadovauti Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui.

„Darbą operos ir baleto teatre pradėjau nuo susitikimų su teatro padaliniais ir visiems pateikiau du klausimus: kuo galite pasidžiaugti teatre ir kas yra tobulintina, – darbo pradžią apibūdina naujoji teatro vadovė. – Mano tikslas yra apčiuopti, kuo gyvena teatro žmonės ir sudaryti veiklos sistemą, kuri leistų kuo tiksliau įgyvendinti mano suformuotą strategiją, kuria sieksiu kurti šiuolaikinį meninį skonį ir nacionalinę tapatybę puoselėjančią meninę programą “.

Kaip pažymėjo Laima Vilimienė, jos teatro vizija – tapti reikšmingu Baltijos šalių sostinių, tokių kaip Stokholmas, Kopenhaga, Oslas, Varšuva, Berlynas, kultūros lygos centru ir to bus siekiama kuriant įkvepiantį, itin įdomų, formuojantį šiuolaikinį skonį ir tuo pačiu puoselėjanti nacionalinį tapatumą teatrą.

Spaudos konferencijoje L. Vilimienė pristatė savo strategiją, kurią sudaro keturios kryptys, kurios, norint pasiekti ambicingus tikslus, turi veikti sinergiškai. Įgyvendinant vieną svarbiausių krypčių – nacionalinė ir tarptautinė scena – bus siekiama įvairaus ir subalansuoto repertuaro, atitinkančio pasaulyje pripažintus standartus, aprėpiančio nacionalinius ir pasaulietinius veikalus, kūrybiškai juos interpretuojant ir kuriant puikią teatro reputaciją. Taip pat bus siekiama pritraukti pasaulinio ir nacionalinio lygio kūrėjus. Ketinama didesnį dėmesį skirti vaikams ir jaunimui. Generalinė direktorė pasidalijo ir ketinimu kurti mobilius veikalus, kuriuos būtų galima pristatyti tiek Vilniaus įvairiose erdvėse, tiek įvairiuose Lietuvos regionuose. Naujoji teatro vadovė turi planų į LNOBT sceną pritraukti ir po pasaulį pasklidusius, didelę karjerą padariusius Lietuvos scenos meistrus ir kūrėjus. Jau ruošiamasi paminėti ir Lietuvos baleto šimtmetį.

Jos strategijoje numatyta atsižvelgti į jaunąją atlikėjų kartą ir jos įtraukimą į teatro repertuarą. „Ir tam skirsiu ypatingą dėmesį dėl kelių priežasčių. Pirmiausia Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras yra Lietuvos kultūros standartas ir visomis prasmėmis turėtų būti lyderis. Tad lyderystės teatras turėtų imtis ir auginant jaunąją atlikėjų ir kūrėjų kartą. Puoselėju planus skurti nacionalinę jaunųjų talentų platformą“, – kalbėjo Laima Vilimienė.

Direktorė pasidalijo mintimis ir apie teatro rinkodarą, auditorijos plėtrą, ne tik tenkinant jau esamos auditorijos poreikius, bet ir formuojant aukštesnio meninio lygio publikos skonį. Tad dėmesys bus skiriamas komunikacijos ir edukacijos projektams. „Įvairiais tyrimais nustatyta, kad, jei žmogus neturi progos iki 35 metų apsilankyti operos teatre, vėliau ta galimybė drastiškai mažėja. Tai reiškia, kad teatras turi kurti tas galimybes ir šioje srityje veikti labai aktyviai, nes rezultatai ateis po 7–10 metų, kadangi šioje srityje rezultatai nėra artimos perspektyvos“, – pažymėjo LNOBT generalinė direktorė

Ji pabrėžė svarbą plėsti pirmą kartą teatre apsilankantį segmentą ir įtraukti naujus vartotojus. Taip pat geografiškai plėsti klausytojų ratą ir suteikti daugiau priežasčių ateiti į teatrą.

Kol kas direktorė nežada premjerų lietaus, kaip ir anksčiau bus skurtos 4–5 premjeros per metus. „Ateityje, jei mus lydės sėkmė ir jei mes įgyvendinsime infrastruktūros plėtros etapą, tikiuosi, kad per metus pavyks pastatyti 6–7 premjeras, – planais pasidalijo LNOBT generalinė direktorė ir užsiminė apie puoselėjamą mintį statyti teatro priestatą. –Tai labai sudėtingas projektas, nežinau, kada jį bus galima pradėti. Gal po kokių trejų metų, o gal ir greičiau“.