Naujametės LNOBT „Traviatos“ žvaigždynas: E. Montvidas, K. Smoriginas ir viešnia iš JAV

C. Winters-Low Res. Nuotr. aut. Fabrizio Sansoni

Trečius metus iš eilės naujametį vakarą puošni publika raudonu kilimu nuklotais Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro laiptais kils žiūrėti režisieriaus Fabio Ceresos sukurto užburiančio grožio „Traviatos“ pastatymo. Šiemet jame pagrindinius vaidmenis atliks pasaulyje pripažintas atlikėjų žvaigždynas – Edgaras Montvidas, Kostas Smoriginas bei Corinne Winters iš JAV.

Tarptautinių operos apdovanojimų Geriausios metų operos solistės nominacijoje šiemet besivaržiusi Corinne Winters Violetos vaidmenį jau yra atlikusi Londono „Covent Garden“, Anglijos nacionalinėje operoje, Bazelio teatre, Otavos „Lyros“ operoje, Australijos, Honkongo operose ir įvairiuose JAV teatruose.

„Esu matęs, kaip C. Winters dainavo Violetą Londono „Covent Garden“ scenoje, į kurią patenka tik pačios talentingiausios ir nuostabiausius balsus turinčios solistės. Šiame teatre rodomas ypatingai ilgaamžis „Traviatos“ pastatymas, kuriame ir aš pats, būdamas pradedančiu artistu, esu dainavęs nedidelius vaidmenis“, – pasakoja K. Smoriginas.

Žermono partiją į savo repertuarą įtraukęs tik pernai, dabar Lietuvos vardą pasaulyje garsinantis operos solistas jau turi kvietimą 2026 m. šį vaidmenį atlikti Londono „Covent Garden“ teatre bei Brėgenco festivalyje Austrijoje.

Tuo tarpu tenoras E. Montvidas būtent „Traviatoje“ prieš du dešimtmečius ir pradėjo savo tarptautinę karjerą, Alfredo partija 2003 m. debiutuodamas „Covent Garden“ scenoje. Jis dainavo Alfredą ir Liono nacionalinės operos spektaklyje, kuris „Mezzo“ kanalu buvo transliuojamas 40 mln. žiūrovų auditorijai.

Pasaulyje – kitokios tradicijos

Tiek E. Montvidas, tiek K. Smoriginas gali paliudyti, kad pasaulio teatruose nėra labai įprasta kviesti žiūrovų į operą gruodžio 31-osios vakarą: tai labiau išimtis, negu taisyklė. Tačiau Lietuvoje naujametės „Traviatos“ tradicija, užgimusi dar 1920-aisiais, neatsiejama nuo nacionalinio operos teatro istorijos ištakų, tad būti pakviestam LNOBT scenoje dainuoti paskutinį metų vakarą kiekvienam solistui reiškia garbę ir pripažinimą.

„Nemažai teatrų Naujųjų išvakarėse išvis nerodo spektaklių. Dažniau tokį vakarą galima išvysti baletą ar šventinį koncertą, o Vokietijoje ypač populiarios Johanno Strausso operetės. Aš pats ne kartą Miunchene dainavau Alfredą J. Strausso operetėje „Šikšnosparnis“, ir ne tik gruodžio 31-ąją, bet ir sausio 1-ąją. Tokiu atveju po spektaklio tik suvilgai šampanu lūpas ir į lovą, kad kitą dieną vėl būtum žvalus ir gerai dainuotum“, – savo patirtimis dalinasi E. Montvidas. 

K. Smoriginas teigia, kad užsienio teatrai žiemos švenčių laikotarpiu solistams neretai leidžia pailsėti, pabūti su šeima: „Aš pernai gruodį dirbau Ciuricho operos teatre, tai prieš Kalėdas visi gražiai atsisveikinome ir išsivažinėjome, nes spektaklių ten nebebūna iki sausio. Bet jei paskutinį metų vakarą einu į sceną – savo pasirodymui ruošiuosi lygiai taip pat rimtai ir atsakingai, kaip bet kuriam kitam metų spektakliui.“

Žiūrovai nusiteikę šventei

Užtat prieš pusmetį bilietus į naujametį „Traviatos“ spektaklį įsigijusi publika gruodžio 31-ąją teatre būna nusiteikusi itin pakiliai ir šventiškai. Ir atlikėjai tai jaučia.

„Ant grindų krentantys rūbinės numeriukai – nieko baisaus, svarbiausia, kad telefonai salėje „negrotų“. O juk šventinį vakarą žmonės sulaukia ypatingai daug sveikinimo skambučių. Kartais nugirsti, kaip spektaklio metu salėje pakeliamas ragelis“, – neslepia K. Smoriginas.

Visgi dauguma žiūrovų susirenka metus palydėti su nuostabia „Traviatos“ muzika. Juk opera teatre, net ir Naujųjų metų išvakarėse – tai visų pirma gyvos muzikos šventė. Ją kartu su dainininkais publikai dovanos LNOBT simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Ričardo Šumilos.

Renata Baltrušaitytė