Muziejuje Šeduvoje pristatyta atnaujinta paroda ir archeologijos įdomybės

Spalio 1 dieną lankytojus į atnaujintą parodą „Šeduvos miestas ir miestiečiai“ bei į susitikimą su archeologe Agne Žilinskaite pakvietė Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Šeduvos kraštotyros skyrius (Radviliškio r.).

Ankstyviausi Šeduvos paminėjimai aptinkami XIV–XV amžių dokumentuose, o reikšmingai į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapį Šeduva įsiliejo XVII amžiuje.

Eidami iš salės į salę, lankytojai gali pažinti Šeduvos miestą ir miestiečius nuo XVII amžiaus II pusės iki pat XX amžiaus II pusės. Už kiekvienų durų – vis naujas pasakojimas. Nuotraukos, žemėlapiai, dokumentai išsamiai pristato Šeduvos miesto urbanistinę ir architektūrinę raidą, paveldo objektus, miesto įvykius, žmones, jų darbus, kasdienybę, šventes, miesto multikultūriškumą – visa tai, kas 300 metų formavo Šeduvos miesto ir jo bendruomenės tapatumą.

Praėjusiais metais atidaryta paroda šiemet papildyta vertingais eksponatais.

Renginio dalyviai pakviesti ne tik apžiūrėti buvusios vaistinės patalpose įkurdintą ekspoziciją, bet ir nusileisti į rūsį, kur archeologai atkasė praėjusio laiko liudininką – autentišką grindinį. Archeologiniai tyrimai vaistinės aplinkoje pradėti pernai ir tęsėsi šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais.

Muziejaus lankytojų savaitgalį laukė ir daugiau naujovių: fragmentiškai atkurta elegantiška fotografo Stasio Tautkevičiaus studija, joje parengta nedidelė senųjų nuotraukų, kuriose įamžinti miestiečiai, paroda. Senuosius Šeduvos vaizdus buvo galima stebėti ir ekrane.

Paskaitą „Archeologija. Nuo ledyno iki valstybės“ skaičiusi Archeologijos draugijos pirmininkė, Vilniaus universiteto dėstytoja Agnė Žilinskaitė klausytojus įtraukė į net 13 tūkstančių metų apžvelgiančią istoriją.

Renginio dalyviai išgirdo moksliniais duomenimis paremtą pasakojimą apie Lietuvos teritorijoje gyvenusias bendruomenes, įvairiais laikotarpiais juos supusios aplinkos kaitą, žmonių gyvenseną, kasdienybę bei inovacijas, atvedusias bendruomenes iki valstybės susidarymo. Archeologė supažindino ir su šių bendruomenių paliktu archeologiniu paveldu. Mokslininkė pateikė įvairiausių intriguojančių faktų, pavyzdžiui, kad 90 procentų šiandien naudojamų įrankių ir jų formų buvo sugalvota dar akmens amžiuje: iki šių dienų pakito medžiagos, iš kurių jie gaminami.