MRU Garbės daktarė prof. Pam Fredman: „Universitetai turi permąstyti tarptautiškumą, pasitelkdami naująsias technologijas“

2022 m. rugsėjo 22 d. Tarptautinės universitetų asociacijos (IAU) pirmininkė prof. dr. Pam Fredman Mykolo Romerio universiteto (MRU) auditorijoje sakė, kad universitetai turi permąstyti tarptautiškumą, fizinį mobilumą papildydami naujosiomis technologijomis. Savo pagrindiniame pranešime per MRU Garbės daktaro regalijų įteikimo ceremoniją prof. P. Fredman pastebėjo, kad naujosios technologijos ir skaitmenizacija suteikia daug galimybių universitetams kartu veikti atliekant ir plėtojant kokybiškus mokslinius tyrimus.   

Prof. P. Fredman, buvusi Švedijos Geteborgo universiteto rektorė, teigė, kad skaitmeninė transformacija turi būti vykdoma, atsižvelgiant į kokybės, nelygybės mažinimo, etikos ir atviros prieigos klausimus. „Pandemija dar labiau paspartino technologijų ir skaitmenizacijos vystymąsi aukštajame moksle ir davė daug pamokų, kurios turi būti integruotos į tolesnę raidą“, – sakė ji. Pandemijos pasekmės išryškino nelygias regionų ir šalių galimybes pereiti prie skaitmenizacijos. Tačiau, pabrėžė ji, tai taip pat buvo galimybė padidinti aukštojo mokslo prieinamumą ir kartu skatinti „visuomenės lygybę bei gebėjimų stiprinimą“.

Prof. P. Fredman pažymėjo, kad „virtualioji transformacija“ daugeliu aspektų teigiamai paveikė  nelygybės mažinimą, ypač tarp lyčių. Daugumoje šalių moterys prisiima daugiau socialinių ir šeiminių įsipareigojimų, o tai gali varžyti jų galimybes dalyvauti susitikimuose, keliauti, pridūrė profesorė. „Turime plėtoti ir naudotis skaitmeninimu kaip tuo, kas papildo, o ne pakeičia mokslinius tyrimus, švietimą ir visuomeninį bendradarbiavimą“, – pridūrė P. Fredman. „Skaitmeninė transformacija turi būti vykdoma atsižvelgiant į kokybės, lygybės, etikos, saugumo ir palikimo klausimus. Didėja teisinės kompetencijos universitetuose ir tarptautinio bendradarbiavimo poreikis šioje srityje“, – sakė ji.

MRU Garbės daktarė taip pat aptarė vertybėmis grįstą švietimą ir universitetų atsakomybę plačiajai visuomenei, reaguojant į „regioninio ir pasaulinio lygio pokyčius“. „Universitetai gyvuoja šimtmečius, suteikdami naujas žinias ir kompetencijas plačiajai visuomenei. Jie visada reaguodavo ir prisiimdavo atsakomybę už socialinius iššūkius, dažnai nenuspėtus ir nenumatytus, taip pat už regioninius ir pasaulinius pokyčius. Naujausi to pavyzdžiai – pandemija ir invazija į Ukrainą“, – pastebėjo prof. P. Fredman. Ji pabrėžė, kad universitetai greitai sureagavo į raginimą „rūpintis ir remti studentus bei kitus akademinės bendruomenės narius, kurie per trumpą laiką turėjo pabėgti iš Ukrainos“.

Ceremonijos metu profesorė sakė, kad jai didelė garbė gauti MRU Garbės daktaro vardą, turint omenyje, kad jis suteiktas daugeliui labai gerbiamų asmenų. „Šie žmonės įvairiais būdais remia bendras vertybes, tokias kaip taika ir laisvė, žmogaus teisės, demokratija, lygybė ir asmens vertė, taip pat pabrėžia tarptautines pasaulines perspektyvas ir universitetų vaidmenį skatinant bei remiant visuomenės vystymąsi pagal tas vertybes“, – sakė prof. P. Fredman. „Gauti Honoris Causa jūsų universitete man reiškia tarptautinio bendradarbiavimo aukštojo mokslo srityje įvertinimą ir tai, kad šis universitetas yra ir toliau prisidės prie  universitetų ateities formavimo “, – pažymėjo ji.

Be to, profesorė pabrėžė unikalų universitetų vaidmenį teikiant žinias ir kompetencijas per mokslinius tyrimus ir švietimą. Tačiau ji atkreipė dėmesį į populizmo augimą visame pasaulyje ir paminėjo, kad daugiau nei 50 % šalių šiandien valdo autoritariniai režimai „arba jose vyksta demokratijos ardymas, dažnai lydimas vyriausybinio, o kartais ir visuomeninio šių vertybių kvestionavimo ir net neigimo“.

Ceremonijos metu MRU Senato pirmininkas prof. Romas Prakapas pristatė birželio 30 d. Senato nutarimą, kuriame akcentuojami prof. P. Fredman pasiekimai.

Garbės daktaro laipsnis profesorei įteiktas už reikšmingą indėlį į aukštojo mokslo vaidmenį stiprinant demokratiją ir tvarų socialinį vystymąsi, už humanizmu pagrįstos švietimo ir mokslo politikos kūrimą, vienodų galimybių gauti išsilavinimą skatinimą, regioninės ir socialinės atskirties mažinimą švietime bei moksle, už išskirtinį indėlį telkiant pasaulio akademinę bendruomenę, kad pasauliniai iššūkiai būtų sprendžiami per mokslinius tyrimus ir būtų skatinama atvira prieiga prie naujų žinių ir mokslinių rezultatų, taip pat už nuoseklią paramą atveriant Mykolo Romerio universitetui plačias akademinės bendruomenės bendradarbiavimo tarptautiniu mastu perspektyvas.

Švedijos ambasadorė Lietuvoje Inger Linnea Buxton pasveikino profesorę P. Fredman, sakydama, kad „labai didžiuojasi jos indėliu į Švedijos aukštąjį mokslą ir pasiaukojamu darbu tarptautinio bendradarbiavimo srityje bei Tarptautinėje universitetų asociacijoje“.

„Profesore Fredman, jūs sėkmingai propaguojate Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 m. tikslus, siekdama stiprinti demokratiją, lygias teises ir galimybes bei mažinti nelygybę ir atskirtį, ir prisidėjote prie Švedijos užsienio politikos tikslų, susijusių su sveikesniu, tvaresniu ir taikesniu pasauliu, įgyvendinimo. Tai vertybės, kurias Švedija ir Lietuva stengiasi skatinti ir jų siekti“, – sakė ambasadorė I. L. Buxton.

Ceremonijai vadovavo ir iškilią profesorę pristatė MRU vicerektorius doc. dr. Saulius Spurga. Su jos biografija renginio dalyvius supažindino MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto dekanė prof. Odeta Merfeldaitė.

2006–2017 m. profesorė P. Fredman buvo Geteborgo universiteto rektorė. Nuo 2016 metų ji yra didžiausios Švedijos privačios tyrimų finansavimo agentūros „Wallenberg Foundation“ valdybos narė. Profesorė yra kelių tarptautinių ir tarpdisciplininių Karolio instituto centrų valdybų narė ir Geteborgo tvaraus vystymosi centro direktorė. 2008 m. prof. dr. Fredman tapo Švedijos karališkosios inžinerijos mokslų akademijos nare, nuo 2016 m.  –  Tarptautinės universitetų asociacijos pirmininkė, aktyviai skatina įvairių universitetų bendradarbiavimą ir siekia užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą bei tarptautiškumą. Prof. dr. Fredman indėlį į neurochemijos tyrimų sritį atspindi jos tyrimai, įskaitant daugiau nei 170 mokslinių publikacijų tarptautiniuose labiausiai cituojamuose moksliniuose žurnaluose.

Jurga Strimaitienė