Motinos dieną pasitikime su skambiausiomis „Ave Maria“ giesmėmis ir choru iš Charkivo

Gegužės 1 dieną 17 val. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje suskambės koncerto „Sveika, Taikos Karaliene“ garsai. Koncertas sutampa su Motinos diena, tad programoje skambės įvairių šalių ir laikų kompozitorių sukurtos giesmės „Ave Maria“, kurias atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistės. Simboliška, kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro surengtame paramos Ukrainai koncerte dainuos į gastroles Lietuvoje atvykęs Charkivo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro choras (vadovas Aleksejus Černikinas). Renginys nemokamas, koncerto metu suaukotos lėšos bus skirtos Ukrainai. 
 
Dešimties „Ave Maria“ rožinį savo balsais suvers Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistės

Oksana Auškalnytė,

Saulė Narvydienė,

Loreta Ramelienė,

Viktorija Stanelė,

Vitalija Trinkė.

Joms fortepijonu akompanuos koncertmeisterė Inga Maknavičienė. Renginys nemokamas.

Koncerte skambės dešimt populiariausių „Ave Maria“ giesmių, sukurtų Johanno Sebastiano Bacho/ Charles‘io Gounod, Franzo Schuberto, Pietro Mascagni, Giuseppe Verdi ir kitų praeities bei nūdienos kompozitorių. Pasaulyje yra daugybė dainininkų, atliekančių visų žinomas „Ave Maria“, sukurtas J. S. Bacho / Ch. Gounod ir F. Schuberto, bet mažai kas žino, kad šie kūriniai nebuvo sumanyti kaip giesmės lotyniškos maldos tekstu. Prancūzų kompozitorius romantikas Ch. Gounod sukūrė savąją „Ave Maria“ kaip improvizaciją – pridėjęs melodiją virš savo mėgstamo (nors ir kiek pakeisto) J. S. Bacho Preliudo C-dur iš „Gerai temperuoto klavyro“ I tomo. Iš pradžių giesmė buvo užrašyta ir išleista prancūzišku tekstu, bet vėliau išpopuliarėjo versija su lotynišku tekstu. Koncerte Klaipėdoje pastarąją atliks solistė V. Trinkė.

Panašiai nutiko ir populiariajai F. Schuberto giesmei: kompozitorius ją sukūrė 1825 metais kaip savo 52-ojo opuso šeštąją dalį – „Trečioji Elenos giesmė“ iš dainų ciklo pagal Walterio Scotto epinę poemą „Ežero valdovė“. Originaliai sukurta į vokiečių kalbą Adamo Storcko išverstu Walterio Scotto tekstu, vėliau ji dažniau buvo atliekama lotynišku maldos „Sveika, Marija“ tekstu ir tapo viena žymiausių šio kompozitoriaus kūrinių. XX a. antroje pusėje F. Schuberto „Ave Maria“ itin subtiliai perdainavo ir dar labiau išgarsino ne tik pirmo ryškumo operos žvaigždės Maria Callas bei Luciano Pavarotti, bet ir tokie populiarūs dainininkai kaip Andrea Bocelli ar Celine Dion. Koncerte „Sveika, Taikos Karaliene“ ją atliks solistė V. Stanelė. O štai programą atverianti „Ave Maria“ (kurią atliks solistė O. Auškalnytė) ilgą laiką buvo klaidingai priskiriama italų ankstyvojo baroko kompozitoriui Giulio Caccini. Iš tiesų ją 1970 m. sukūrė rusų gitaristas, liutnistas ir kompozitorius Vladimiras Vavilovas, įtraukęs giesmę į savo įrašų rinkinį kaip anonimo kūrinį.
Dvi programoje skambėsiančios italų romantikų – Giuseppe Verdi ir Pietro Mascagni – giesmės „Ave Maria“ atkeliavo iš žymiausių jų operų. G. Verdi „Ave Maria“ skamba iš Dezdemonos lūpų prieš pat jos mirtį (solistė V. Stanelė), o P. Mascagni „Ave Maria“ buvo aranžuota kaip žymiojo orkestrinio Intermeco iš jo operos „Kaimo garbė“ vokalinė versija (solistė L. Ramelienė). Tuo tarpu šiuolaikinio lenkų kino muzikos kompozitoriaus Michało Lorenco „Ave Maria“ buvo sukurta 1995 m. režisieriaus Krzysztofo Lango filmui „Provokatorius“ (solistė V. Stanelė).

Kad ir kokios skirtingos būtų muzikos sukūrimo aplinkybės, rašydami giesmes švč. Mergelei Marijai visų laikų kūrėjai stengėsi savo išgyvenimus paversti tyra ir nuoširdžia, vilties kupina muzika. Šios giesmės mus nukelia į trapų ramybės ir tyrumo pasaulį, jaudinantį iki sielos gelmių. Visos koncerte skambėsiančios „Ave Maria“ vertos pagarbaus įsiklausymo ir didžiausių aplodismentų, kaip ir mūsų mamos. Kviečiame Motinos dieną pasitikti koncerte!
 
KVMT inf.