Moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui

Žuvinto biosferos rezervatas yra pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje ir vienintelis biosferos rezervatas, įrašytas į UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ pasaulio biosferos rezervatų tinklą. Nuo gegužės 19 d. bus išleista proginė 2️ eurų moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui.

Vienoje monetos pusėje bus vaizduojama Žuvinto biosferos rezervatui būdinga aplinka: nutolstančios unikalaus paukščių ežero, didžiausio Lietuvoje pelkyno salelės bei išskirtiniai, saugomi jo gyvūnai. Tarp jų – pirmame plane puikuosis didysis baublys, siekiantis vandenyje plaukiančios raudonpilvės kūmutės.

Pasak žinomo gamtininko Arūno Pranaičio, jei tik reikėtų išvardinti svarbiausias Lietuvos gamtines teritorijas, pirmiausia reiktų paminėtų Žuvintą. Unikalus paukščių ežeras, didžiausias Lietuvoje pelkynas, retųjų augalų ir gyvūnų namai. Tai pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje ir vienintelis biosferos rezervatas, įrašytas i UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ pasaulio biosferos rezervatų tinklą.

Pakeliavęs biosferos rezervato gamtos takais, pasižvalgęs nuo apžvalgos bokštų gali pajusti Žuvinto didybę ir unikalumą. Žuvinto pelkė su Žuvinto ežeru yra didžiausia Lietuvoje šlapynė, tikra laukinių paukščių ir neliestos gamtos karalija. Didžiąją pelkės dalį sudaro aukštapelkė, o garsusis Žuvinto ežeras yra jos pakraštyje. 

Žuvinto biosferos rezervatas yra namai daugiau kaip 4200 rūšių gyvūnų, augalų ir grybų, o tyrėjai kasmet jų atranda vis naujų. Tai viena pačių turtingiausių vietų Lietuvoje biologinės įvairovės požiūriu. Net 137 čia aptiktos rūšys yra iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo.

Pelkės pakraščio šlapiose pievose gyvena vienas rečiausių Europoje paukščių giesmininkų – meldinė nendrinukė. Lietuva yra viena iš keturių šalių, kuriose šis pasaulyje nykstantis sparnuotis dar peri. Rezervato Buktos girioje žaliuoja skroblynai – labai vertinga miško buveinė su augalų, grybų rūšimis, būdingomis vidurio Europos skroblų ir bukų miškams. Ši giria yra tikras Lietuvos vidurio lygumos mišriųjų miškų etalonas. 

Prie Žuvinto pelkės ir Buktos girios glaudžiasi Žaltyčio ežeras – labai svarbi migruojančių vandens paukščių apsistojimo vieta – ir šešta pagal dydį Lietuvoje Amalvos pelkė su sekliu Amalvo ežeru. Tad visiškai nenuostabu, kad rezervato lankytojai iškart pastebi, jog sparnuočių, žvėrių, kitų gyvūnų ar augalų rūšių čia daugiau nei kitur.

Žuvinto biosferos rezervatas įkurtas gamtinių sistemų pokyčiams stebėti, moksliniams tyrimams atlikti, visuomenei su jais supažindinti ir svarbiausia – biologinės įvairovės ir gamtinių kompleksų apsaugai garantuoti. Centrinė Žuvinto biosferos rezervato (18 800 ha) dalis yra Žuvinto gamtinis rezervatas (6 062 ha), kuriame negalima jokia ūkinė veikla, išskyrus retus atvejus, kai ji yra būtina gamtos vertybėms išsaugoti. Draustinių zonose galima ūkininkauti tik nekenkiant ten saugomoms gamtos vertybėms. 

2011 m. UNESCO įtraukė Žuvinto biosferos rezervatą į Pasaulinį biosferos rezervatų tinklą. Jam priklauso 124 šalyse esantis 701 biosferos rezervatas. Žuvinto rezervatas yra ir Europos saugomų teritorijų ekologinio tinklo Natura 2000 teritorija, taip pat jis įrašytas į Ramsaro konvencijos – tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių, saugomų teritorijų sąrašą.

Šiais metais gegužės 19 d. bus išleista 2 eurų moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui (UNESCO programa „Žmogus ir biosfera“). Vienos monetos pusės dailininkai – Eglė Ratkutė ir Ernestas Žemaitis, kitos pusės – dailininkas Luc Luycx. Išankstinio monetos platinimo pradžia – š. m. gegužės 12 d. Išleidimo data  – š. m. gegužės 19 d. Tiražas – 0,5 milijono vienetų, iš jų 5 000 vnt. – BU kokybės monetų numizmatinėje pakuotėje. 

VSTT inf.