Mokytojui uždėta labai didelė atsakomybė

„Turime puikią mokytojų komandą, kuria vaikai labai džiaugiasi. Yra susiformavusi mokyklos bendruomenė, užsimezgę ryšiai su tėvais, bet kai prasideda kalbos apie pokyčius, sunku jiems ką pasakyti. Tiek mokytojams, tiek tėvams reikalingas konkretumas“, – sako Panevėžio rajono Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos direktorė Gita Kubilienė.

Darbą apsunkino naujos programos

„Pagal atnaujintą ugdymo turinį dalies dalykų tik dabar ateina vadovėliai. Vienuoliktai klasei dėstau matematiką, iki šiol neturime vadovėlio. Pagal programą medžiagą kiekvienai pamokai turiu rankioti iš kelių klasių, nes atsirado daug temų išdėstymo sukeitimų, kai kur prarastas temų nuoseklumas. Be galo sudėtinga mokytojui pasirengti pamokoms ir be galo sunku dirbti, – darbą pagal atnaujintas ugdymo programas apibūdina Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos direktorė Gita Kubilienė. – 30 procentų programos palikta mokytojo kūrybiškumui. Prigalvoti įvairių mokiniams įdomių dalykų nėra sudėtinga, bet negali žaisti su vyresnėmis klasėmis. Juos reikia parengti egzaminams. Juo labiau, kad atsiranda reikalavimas, jog norint įstoti į aukštąją mokyklą bus privalu laikyti lietuvių kalbos ir matematikos egzaminą. Be jų neįstosi nei į mokamas, nei į nemokamas studijas. Taip daliai jaunų žmonių užkirstas kelias gauti aukštojo mokslo diplomą. Jis turės pasirinkti profesinę mokyklą, bet juk ne visi turi matematinių ar kalbinių gabumų.“

Reikalavimas, neįvertinus visų aplinkybių

Kitas nuo 2024–2025 mokslo metų atsirandantis reikalavimas – privalomojo ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatų kategoriškas sureikšminimas. „Nuo kitų metų neigiamas PUPP-o rezultatas vaikams uždaro kelią į gimnaziją. Jie turės rinktis profesinę mokyklą. Manau, toks kategoriškumas tikrai nereikalingas. Pirmiausia, turintiems vidurinį išsilavinimą žymiai didesnis specialybių pasirinkimas profesinėse mokyklose negu jų turi baigusieji dešimt klasių. Antra – priimant tokį sprendimą neįvertinta, kad kiekvienas bręsta skirtingai. Kiekvienas mokytojas pastebi, kaip sudėtinga dirbti septintoje – devintoje klasėje, o jau vienuoliktoje klasėje didelė vaikų dalis tarsi iš kito pasaulio. Jie mąsto apie savo pasirinkimus, pasikeičia jų mąstymas. Pamirštos ir asmeninės vaiko savybės. Įsivaizduokite, kaip nedrąsiam, turinčiam psichologinių problemų vaikui po dešimtos klasės nueiti į profesinę mokyklą, kaip jis ten jausis? Dalis tėvų, matydami tokias vaiko problemas, leidžia jį į gimnaziją, kad per tuos kelerius metus jis labiau subręstų, – mintimis apie PUPP-o reikalavimų sureikšminimą dalijasi pašnekovė. – Vaikams dabar ir taip daug įtampų. Kiek tų patikrinimų! Vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje tarpiniai patikrinimai, dar baigiamieji egzaminai. Kitas vaikas neturi net su kuo pasitarti, kaip tas įtampas įveikti.“

Gabūs vaikai nukenčia

„Mokyklose vos ne didesnį dėmesį skiriame specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams, nes jų skaičius kasmet didėja. Dabar beveik kiekvienoje klasėje sėdi po mokytojo padėjėją, o kai kuriose – ir po dvi. Dėl to gabūs vaikai nukenčia, – įtraukiojo ugdymo, kuris nuo rugsėjo 1-osios tampa privalomas, jau dabartiniais patyrimais dalijasi Paįstrio gimnazijos direktorė. – Bandau įeiti į tos šeimos, kurioje auga vaikas, turintis specialiųjų ugdymo poreikių, suprantu tėvų norą, kad jų vaikas ugdytųsi bendrojo lavinimo mokykloje. Tai normalus noras ir viskas būtų gerai, jei tam turėtume sąlygas. Reikalingi sensoriniai kambariai, nusiraminimo kampeliai. Specialieji ugdymo poreikiai yra labai skirtingi, reikalaujantys kitokio su tais vaikais darbo. Būtina paruošti ir mokytojų padėjėjus, kad jie žinotų, kaip kiekvienu atveju elgtis. O dabar? Mokytoju padėjėju galima įdarbinti žmogų su viduriniu išsilavinimu. Žinoma, paskui juos siunčiame į seminarus, bet jis turi dirbti nuo įdarbinimo pradžios. Pagal pareigybines nuostatas padėjėjas neturi jam priskirto vaiko mokyti. Jis turi jam padėti sukaupti dėmesį ir reikia žinoti, kaip tai padaryti. Įtraukiojo ugdymo idėja graži, bet jai įgyvendinti ne viskas padaryta. Mums Panevėžio rajono savivaldybė labai padeda, skiria papildomai lėšų, bet to negana šiai gražiai idėjai įgyvendinti.“

Kaip teigia Gita Kubilienė, kol kas įtraukusis ugdymas gimnazijoms – labai didelis iššūkis. Pasirengti įtraukiajam ugdymui reikia nemažų lėšų, nes reikia paruošti tam reikalingą bazę, įsigyti priemonių, papildomai įdarbinti mokytojų, mokytojų padėjėjų…

Didesnė mokytojo atsakomybė, mažiau teisių

Bene tiksliausiai šiandienę mokytojo padėtį apibūna trumpas anekdotas, kai mokinys, eidamas laikyti egzamino, išdidžiai pareiškia: „Dabar pamatysime, ko mane išmokėte.“ „Išties yra susiformavusi nuostata, kad už viską atsakingas mokytojas. Ir patys mokytojai linkę prisiimti visą atsakomybę, nors atsakomybę turėtų prisiimti ir vaikas, ir šeima, kurioje jis auga, – sako Paįstrio gimnazijos direktorė Gita Kubilienė. – Labai didelė atsakomybė uždėta mokytojui, vis mažiau paliekant jam teisių. Mokinys gali viską, o mokytojas turi būti viskam tolerantiškas. Jis negali taikyti jokių drausminimo priemonių, negali tikrinti mokinių daiktų, ar tarp jų nėra kvaišalų, galinčių sužaloti įrankių. Jis gali tik kalbėti, pasakoti, kviesti lektorius. Kaimo mokyklose kol kas sudėtingų atvejų nėra. Pasitaiko vienas kitas atsikalbinėjantis mokinys, bet kas vyksta miesto mokyklose? Mokytojas visiškai neapsaugotas. Vaikai užmiršta, kokios jų pareigos. Ne veltui mokytojai ir streikuoja.“

Viešojoje erdvėje buvo akcentuojamas darbo užmokestis, bet už šio reikalavimo buvo ir kiti. Kaip akcentuoja pašnekovė, mokytojai reikalavo, kad būtų mažesnis mokinių skaičius klasėje, peržiūrėtos ugdymo turinio programos.

Paklausta, kokią gimnazijos ateitį ji mato, pabrėžė, kad mokyklos bendruomenė bandys nepasiduoti ir stengsis toliau išlikti ilgąja gimnazija, kokia yra dabar. „Mūsų gimnazija, kaip ir įpareigoja Juozo Zikaro vardas, yra meninės pakraipos. Manau, tai yra dar viena mūsų gimnazijos stiprybė“, – mintimis apie gimnazijos perspektyvą pasidalija Gita Kubilienė.