Mindaugas Rojus: opera „Prūsai“ sujaudins ne tik lietuvius, bet ir žemaičius

Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“ vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose liudys pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios atsilaikyti istorijos verpetuose tautos istoriją. Pagrindinio herojaus Herkaus Manto partija patikėta ypač patriotiškam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistui, tikram žemaičiui Mindaugui Rojui.
Solistas įsitikinęs, kad visų tautybių klausytojams tiesiog būtina išvysti ir išgirsti „Prūsus“: „Ši muzika negali nesujaudinti. Istorinė tema artima tiek lietuviams, tiek ir kitų tautybių žmonėms. O ypač rekomenduoju šią operą savo tautiečiams – žemaičiams“, – sako M. Rojus.
Jis teigia, kad Herkaus Manto vaidmenį abu su kolega Steponu Zoniu priėmė su ypatinga atsakomybe: domėjosi istorine medžiaga, peržiūrėjo garsųjį Marijono Giedrio filmą. „Sudėtinga šią partiją atlikti jau vien dėl to, kad pirmasis ją puikiai atliko šalies operos legenda – Virgilijus Noreika. Aišku, mums, jauniems, nesinori būti lyginamiems su legendomis – norisi tapti išskirtiniais. Džiaugiamės, kad mums pavyko“.
Ribinės baritoninės natos M. Rojui pasidavė tik po ilgų repeticijų. Juk Herkaus Manto partiją kompozitorius  rašė specialiai V. Noreikai, o pernai kuriant naują „Prūsų“ pastatymą ji tebuvo švelniai pakoreguota.
Kiti M. Rojaus scenoje kuriami personažai paprastai nepatiria esmingų gyvenimo lūžių, o kenčia tik dėl nelaimingos meilės. Tačiau Herkui Mantui tenka priimti visai tautai svarbius sprendimus ir vardan jų paaukoti meilę. Todėl Herkų Mantą M. Rojus vadina vienu iš tragiškiausių savo įkūnytų personažų bei neslepia, kad pats atsidūręs jo vietoje greičiausiai būtų priėmęs priešingą sprendimą: pasirinkęs žmoną ir vaiką, o ne tautos gerovę.
„Nemėgstu „perspausti“ – scenoje stengiuosi būti kuo natūralesnis, kuo giliau priimti ir išgyventi Herkui Mantui tenkančią širdgėlą. Operos „Prūsai“ muzika publiką jaudina, ir net sunku paaiškinti kodėl. Ji tiesiog užlieja salę“, – liudija dainininkas.  
M. Rojus – didelis savo krašto patriotas, kuriam garbė būti kilus iš mažo Žemaitijos miestelio – Darbėnų. „Niekad neišsižadu nei savo tarmės, nei kilmės – netgi dalyvaudamas muzikiniuose projektuose sostinėje kalbėjau žemaitiškai. Sunkiai mano suprato vilniečiai, bet tai – jų problema“, – juokiasi solistas.
Žemaitis tvirtina visada apsidžiaugiantis, bet kuriam pasaulio krašte sutikęs žmogų, su kuriuo gali pasikalbėti gimtąja tarme: „Sudėtinga man ta lietuvių kalba – kaip žemaitis, dažniausiai „nukandu“ galūnes. O sutikus žmogų, kalbantį kaip aš – nudžiunga siela. Tada tai  jau pasikalbam“, – prisipažįsta M. Rojus. Jis tikisi, kad žemaitiškai kalbės ir jo dukra.
Solistas neslepia, kad jaudinasi prieš kiekvieną savo išėjimą į sceną: „Sunkiausios būna pirmos penkios minutės, o vėliau sceninis vyksmas tave pagauna. Svarbiausia, kad tekstai „nepasimestų“ mintyse. Ačiū Dievui, balsas dar nėra rimtai pavedęs. Tik kartą sau pačiam netikėtai scenoje tarsi prikimau: tada iš klausytojų sulaukiau atsiliepimų, kad mano balsas tarsi skambėjo naujai“, – pasakoja dainininkas.
Jeigu ir jūs baiminatės dėl savo balso, M. Rojus rekomenduoja naudoti citrinas. Prieš žengdamas scenon, solistas išgeria iš vienos citrinos čia pat išspaustas sultis, ir spektaklis praeina puikiai. Tiesa, kolegos, tai matydami, dažniausiai nusisuka…
Žaneta Skersytė
Eglės Sabaliauskaitės nuotr.
 
Istorija
1972 m. G. Kuprevičius sukūrė muziką režisieriaus Marijono Giedrio dviejų serijų filmui „Herkus Mantas“, pastatytam Juozo Grušo to paties pavadinimo dramos motyvais. Kai kurie šio filmo garso takelio epizodai vėliau transformuoti pateko ir operos partitūron.
„Prūsai“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pirmą kartą buvo pastatyti 1997 m. ir tapo pirmuoju lietuviškos istorinės-patriotinės operos pastatymu po Nepriklausomybės atkūrimo. Pagrindinę Herkaus Manto partiją, specialiai jam skirtą, tąkart atliko tenoras Virgilijus Noreika.
Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“.
 
Žaneta Skersytė