Meldinių nendrinukių populiacija Lietuvoje viena didžiausių per 15 metų

Apibendrinus pirmąją retų paukščių – meldinių nendrinukių – apskaitą Lietuvoje paaiškėjo, kad nacionalinė populiacija, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo bent 43 % ir yra viena didžiausių per 15 pastarųjų metų. Mokslininkai suskaičiavo 246 giedančius patinus. Gamtininkų teigimu, paukščių gausėjimas gali būti siejamas su gerėjančia buveinių būkle, aktyvesniu ūkininkų dalyvavimu specialiose Kaimo plėtros programos priemonėse, sėkmingai atliktu meldinių nendrinukių perkėlimu (translokacija) iš Baltarusijos į Lietuvą.

Meldinių nendrinukių populiacijos dinamika Lietuvoje 1995-2020 m. 2020 m. populiacijos dydis dar gali didėti – jis bus tikslinamas liepą vyksiančios antrosios apskaitos metu.

„Mus labai džiugina populiacijos augimo tendencija. Pastarųjų metų rezultatai vis aiškiau rodo, kad situacija gerėja teritorijose, kuriose ūkininkai didesnius plotus deklaruoja specialioms meldinės nendrinukės buveinių ar šlapynių tvarkymo priemonėms. Vėlyvas šienavimas išsaugo šių paukščių jauniklius, tinkamas vandens lygis ir žolės išvežimas iš teritorijos – padeda išlaikyti rūšies mėgstamą augmeniją. Šiemet akivaizdžiai tai įrodė situacija pamaryje esančiuose Alkos ir Šyšos polderiuose. Alkoje, kuri net nėra saugoma teritorija, dėl gausaus ūkininkų dalyvavimo meldinės nendrinukės priemonėje ir tinkamo ūkininkavimo tapo svarbiausia šio paukščio buveine (ten rasti 142 paukščiai), o Šyšoje, kurioje ilgus metus glaudėsi reikšminga dalis nacionalinės populiacijos, dėl ypatingai žemo vandens lygio, netinkamo ūkininkavimo kai kuriose svarbiuose plotuose šiemet rasti vos 8 giedantys patinai.”– rezultatus pristatė meldinių nendrinukių apsaugos projektui vadovaujantis Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
 
Jam antrina kolega dr. Žydrūnas Preikša, daug metų vadovaujantis meldinių nendrinukių apskaitoms: „Apskaitos metu paukščiai glaudėsi jiems tinkamoje aukštesnėje žolėje. Dėl to teritorijose, kuriose sausiau ir viksvos žemesnės, paukščių visai nebuvo. Tai normalu – ten jie negali pasislėpti ir sukti lizdų. Mus ypatingai džiugina tai, kad šiemet populiacija ženkliai labiau pasklidusi – po 2-3 patinus galima rasti atskiruose plotuose, kuriuose pastaraisiais metais šių paukščių aptikta nebuvo. Tai rodo, kad daugėja geros būklės teritorijų visoje Nemuno deltoje ir pamaryje, o meldinės nendrinukės šiuose plotuose lankosi ir net apsistoja perėti. Neabejotinai, populiacijos augimui įtakos turi ir vėlyvas šienavimas, kuris padeda apsaugoti jauniklius, ir sėkmingai įgyvendintas meldinių nendrinukių perkėlimas Žuvinte.”
 
Nerimas dėl Šyšos polderio
 
Gamtininkams susirūpinimą kelia situacija Šilutės rajone esančiame Šyšos polderyje, kuriame meldinių nendrinukių mažėja.
 
„Šiemet dėl užsitęsusio kanalų valymo polderyje ilgai išliko itin žemas vandens lygis. Dėl to ir žolė neužaugo pakankamai aukšta, neišsivystė pakankamai vabzdžių. Poveikį pajuto ne tik meldinės nendrinukės, bet ir ūkininkai. Šiemet šieno kiekis bus ženkliai mažesnis. Tikime, kad kitais metais bendradarbiaujant su Šilutės savivaldybe pavyks užtikrinti tinkamą vandens lygį šioje teritorijoje. Juolab, kad pradėjo veikti mūsų įrengtas vandens šliuzas, padėsiantis efektyviau reguliuoti vandens lygį.“ – sako Ž. Morkvėnas.
 
Dr. Žydrūnas Preikša atkreipia dėmesį, kad keletas pavienių teritorijų šiame polderyje sunyko vos per 2-3 metus.  „Vienoje teritorijoje, kur daug metų gyvendavo 5-6 giedantys patinai, dabar neradome nė vieno. Buveinę per kelerius metus sunaikino intensyvus ganymas. Kitoje teritorijoje, kur taip pat būdavo keletas giedančių patinų, keletą metų buvo labai sausa ir pakitusi augalija jau dabar identifikuoja, kad retieji giesmininkai ko gero ten artimiausiu metu nebeįsikurs. Žinoma, vandens reguliavimas gali teritoriją atgaivinti, bet taip pat daug priklauso nuo ūkininkavimo praktikos. Norint, kad situacija čia pagerėtų reikia, kad dar daugiau ūkininkų rinktųsi meldinių nendrinukių buveinių palaikymui palankias ūkininkavimo praktikas. Tai akivaizdu – šiemet praktiškai visi Šyšos paukščiai glaudėsi teritorijose, kuriuose įgyvendinamos specialios šio paukščio buveinių išsaugojimui skirtos agrarinės aplinkosaugos priemonės“ – sako mokslininkas.
 
Kadangi specialios išmokos ūkininkams už meldinėms nendrinukėms palankų ūkininkavimą mokamos tik tose teritorijose, kuriose retieji paukščiai gali gyventi, yra tikimybė, kad paukščiams teritoriją apleidus būtų panaikinta ir galimybė čia plytinčius plotus deklaruoti specialioms šios rūšies išmokoms.
 
Aplinkos ministerija finansavimo apskaitoms neskyrė
 
Meldinių nendrinukių – Europos ir nacionaliniu mastu saugomos rūšies – apskaitą yra privaloma atlikti kasmet tiek dėl paukščių populiacijos būklės stebėjimo, tiek dėl specialių meldinės nendrinukės išmokų administravimo. Nepaisant to, šiemet Aplinkos ministerija tam pinigų neskyrė.
 
„Mes apgailestaujame dėl tokios Aplinkos ministerijos pozicijos. Ji mums nesuprantama visų pirma dėl to, kad šios rūšies išsaugojimas ir jos dinamikos sekimas yra Aplinkos ministerijos atsakomybė. Kitas labai svarbus dalykas yra įsipareigojimas ūkininkams. Pagal kasmet atliekamą meldinių nendrinukių monitoringą nustatomi šienavimo terminai ūkininkams, deklaruojantiems savo plotus specialioms išmokoms. Neatlikus šių apskaitų kiltų painiava, kaip tinkamai pasielgti su meldinių nendrinukių priemonei savo plotus deklaravusiais ūkininkais, kaip užtikrinti šių priemonių tęstinumą, o taip pat atsirastų rizika, kad visi rūšiai svarbūs plotai būtų anksti nušienauti kartu su žolėje augančiais meldinių nendrinukių jaunikliais. Nepaisant to, ko gero, pirmą kartą istorijoje šiemet ministerijos vadovybė atsisakė skirti pinigų nacionaliniam meldinių nendrinukių monitoringui. Taigi, įpareigojimas (funkcija) tokį monitoringą atlikti saugomų teritorijų specialistams liko, bet finansavimo tam skirta nebuvo.  Vien tik entuziastingų specialistų dėka vis tik pavyko apskaitas ir įsipareigojimus ūkininkams įgyvendinti. Dėl to esame nepaprastai dėkingi apskaitas atlikusiems specialistams.” – sakė Ž. Morkvėnas.
 
Apskaitoms trūkstamą lėšų dalį skyrė meldinės nendrinukės apsaugos projekto metu Drevernoje įrengtas biomasės perdirbimo cechas.
 
„Nors biomasės perdirbimo cecho tikslas visai kitoks  – jis surenka vėlai nušienautą ir pašarams netinkamą biomasę iš retojo paukščio buveinių ir taip sprendžia žolės pašalinimo iš laukų problemą, tačiau negalėjome likti abejingais susidariusiai situacijai. Cechas dar tik pradeda įsitvirtinti rinkoje, atranda savo klientus, tačiau įsipareigojimai ūkininkams ir jauniklių išsaugojimas yra labai svarbus dalykas, todėl skyrėme trūkstamą finansavimą iš perdirbtos biomasės pardavimų uždirbtų pajamų.“ – sakė Ž. Morkvėnas.
 
Populiacijos dydis dar gali didėti
 
Birželio mėnesį nustatytas meldinių nendrinukių populiacijos dydis dar nėra galutinis. Jis gali didėti atlikus antrąjį apskaitos etapą liepos pradžioje. Vadovaujantis apskaitų metodika, meldinių nendrinukių populiacijos dydis nustatomas pagal giedančius patinus, ją vykdant 2 kartus – birželio pradžioje ir liepos pradžioje. Po antrosios apskaitos tikslinami apskaitų rezultatai ir populiacijos dydis nustatomas pagal didžiausią rastų patinėlių skaičių.
 
 
Rita Grinienė
Baltijos aplinkos forumo komunikacijos specialistė