Maidano muziejus – dabartinės Ukrainos istorijos liudininkas

Ukrainos revoliucinės žiemos metu (2013–2014) grupė bendraminčių, suprasdami istorinį Maidano ir visos šalies įvykių mastą bei socialinę reikšmę, paragino visuomenę ir valstybines institucijas įvykius ir pasakojimus imtis saugoti čia ir dabar. 2014 m. sausį buvo pradėta iniciatyva kurti Nacionalinį Orumo revoliucijos, arba tiesiog Maidano, muziejų. Birželio 30 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Miestas ir muziejus: miesto reprezentacija Europos muziejuose“ Maidano muziejaus veikimo principą pristatė specialiai iš Kyjivo atvykusi šio muziejaus atstovė Olha Salo.

Maidano muziejaus unikalumas – jo atsiradimo priežastys: tai muziejus, gimęs Orumo revoliucijos įvykių akivaizdoje, atspindintis protestų ir atminties topografiją. Muziejaus principas – tarsi flašmobas, kurio metu buvo spontaniškai nuspręsta įamžinti pagrindines Orumo revoliucijos vietas ir per pačius protestus, ir po jų. Juo labiau kad po Maidano pergalės ir visuomenė išreiškė didelį norą įkurti muziejų bei memorialą.

Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė akcentavo, kad svarbus ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio solidarumas gelbėti ir išsaugoti Ukrainos kultūrą. Juk šios šalies kultūra, ypač kultūros paveldas, akivaizdu, yra ypatingas šalies agresorės taikinys, o kultūros paveldo išsaugojimas karo sąlygomis ypač sunki užduotis, juo labiau žinant, kad vien per pastaruosius metus buvo apgadinta arba sunaikinta daugiau kaip 60 Ukrainos muziejų. Okupuotose teritorijose pagrobta daugiau kaip 100 000 eksponatų iš Ukrainos muziejų rinkinių.

„Vis dar vykstantis karas Ukrainoje yra ne tik bandymas sunaikinti šią tautą ir jos kultūrą, kartu tai ir karas tarp XX ir XXI amžių, tarp stagnacijos ir progreso, diktatūros ir demokratijos. Klausydamasi Olhos Salo pranešimo, labai aiškiai supratau, kodėl ukrainiečiai tokie pilietiški ir pasiruošę ginti savo tėvynę. Maidanas Ukrainos visuomenę paruošė tiek 2014-aisiais prasidėjusiam, tiek dabar didelį mastą įgavusiam karui. Šiandien, kad ir kaip skaudžiai tai skambėtų, Ukraina tapo tarytumei poligonu, kuriame ekstremaliomis sąlygomis tobulinami, pritaikomi, išbandomi nauji muziejininkystės principai ir metodai, kaip reaguoti į iššūkius, su kuriais kultūros paveldas susiduria karo akivaizdoje“, – priduria R. Kačkutė

Ukrainos menininkas Ivanas Semeniukas Maidano revoliucijos metu yra sakęs, kad supratimas, kas tuomet įvyko, ateis vėliau. Įvykius Kyjive tuomet jis pavadino pradžia to, kas vyks Europoje per ateinančius 100 metų. Taigi ant revoliucijos pamatų iškilęs Nacionalinis Orumo revoliucijos muziejus – Ukrainos nacionalinės atminties, pasakojamosios istorijos projektas, kuris, kaip ir revoliucija, gimė ne iš komforto, o dėl kovos už bandymą užgniaužti tautos orumą ir garbę.

Maidano muziejaus egzistavimas priklauso nuo žmonių: motyvuotų, profesionalių, pasirengusių priimti operatyvius sprendimus, dirbti įgyvendinant pokyčius ir prisiimti už tai atsakomybę. Žmonių, kurie pagal savo kompetenciją ir gebėjimus laiko savo pareiga reaguoti į kitų žmonių bėdas ir problemas.

Kad šis projektas – tai visų ukrainiečių muziejus, patvirtina ir surengtas architektūrinis konkursas „Terra Dignitas“. Jis tapo pirmuoju Ukrainoje pavyzdžiu, kai sprendimai dėl miesto plėtros priimti dalyvaujant plačiajai visuomenei, siūliusiai idėjas ir koncepcijas.

149 projektai iš Ukrainos, Lietuvos, JAV, Kinijos, Japonijos, Airijos, Indijos, Rusijos, Ispanijos, Taivano, Italijos, Kanados, Vokietijos buvo pristatyti parodoje po atviru dangumi Nepriklausomybės aikštėje ir kiekvienas galėjo balsuoti už savo favoritą. Projektus vertino profesionali žiuri, tačiau ji taip pat atsižvelgė į visuomenės balsavimo rezultatus.

Nacionalinis Orumo revoliucijos muziejus yra Maidano produktas, sukurtas kaip jo projekcija ir tapęs vieninteliu garantu, kad Maidano atminimas neišnyks iš Kyjivo miesto erdvės. Orumo revoliucijos dalyviai muziejų suvokia ne tik kaip erdvę, saugančią atminimą ir pasakojančią Maidano istoriją, bet ir kaip instituciją, kuri privalo reaguoti į grėsmes demokratijai ir remti pilietinius protestus. Architektūrinio konkurso „Terra Dignitas“ laimėtojai paskelbti dar 2018 m., tačiau dėl akivaizdžių priežasčių kol kas projekto įgyvendinti neįmanoma.

Santa Lingevičiūtė