Lyderystės mokslininkė prof. V. Akstinaitė: kodėl moterų vadovių skaičius auga lėtai?

Organizacijų vadovių moterų skaičius vis dar yra žymiai mažesnis nei vyrų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šiuo metu prestižiniame Kolumbijos universitete Niujorke besistažuojanti ir tyrimus atliekanti lyderystės srities mokslininkė, profesorė Vita Akstinaitė teigia, kad nors progresas šioje srityje ir juntamas, jis vyksta gana lėtai. Anot tyrėjos, tam, kad lyderystėje spartesniu žingsniu judėtume lyčių lygybės link, reikalingos priemonės, kurių imasi pavyzdį rodančios pasaulinės organizacijos. 

Lyderis – lankstus ir darantis įtaką

Profesorę Vitą Akstinaitę, kurios tyrimų objektas yra lyderystė, ir pačią drąsiai būtų galima vadinti lydere: ji – ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslo ir akademinių darbuotojų prorektorė, įmonės „Infinitus Labs“ bendraįkūrėja, daugiau nei 11 metų dirbusi akademinėse ir verslo organizacijose Australijoje, Šveicarijoje bei Jungtinėje Karalystėje, kur įgijo globalios darbo patirties su tarptautinėmis ir multikultūrinėmis komandomis. Vita taip pat yra vienintelio neformalaus ugdymo universiteto „WoW University“ lektorė, jame dėsto praktinį vadovavimo kursą moterims. Už savo mokslinį indėlį Lietuvai 2022-aisiais metais Vita buvo nominuota „Global Lithuanian Leader“ apdovanojimui.

Tad pokalbis su prof. V. Akstinaite nuo šio aspekto ir atsispiria – kas apskritai yra lyderis ar lyderystė, apie kurią pastaruoju metu, rodos, girdime vis daugiau? 

„Anksčiau buvo išskiriamos tokios vadovo savybės kaip pasitikėjimas savimi, vizijos kūrimas ir motyvacijos kolektyve palaikymas, o šiuo metu yra daugiau kalbama apie platesnės apimties kompetencijas, kaip sugebėjimas keistis ir keisti kartu su greitai besikeičiančia aplinka“, – sako profesorė. 

Anot mokslininkės, remiantis naujausiais tyrimais, šiuolaikinis lyderis ar lyderė bendrai turėtų pasižymėti šiomis kompetencijomis: tai – inovatyvumas, mokėjimas prisitaikyti prie pokyčių, keistis pačiam ir keisti organizacijos ar komandos kryptį. „Taip pat svarbus skaitmeninis raštingumas bei bendradarbiavimas“, – priduria ji. 

Moterų lyderystei paskatinti organizacijos-milžinės taiko priemones

Profesorei lyderystę per jos karjerą teko stebėti ne tik teorijoje, bet ir praktikoje – ji pati užėmė vadovaujančias pareigas bei sėkmingai vykdė projektus įmonėms, įtrauktoms į „FTSE 100“ ir „Fortune500“ sąrašus. Kaip atskleidžia pašnekovė, iš pastarojo sąrašo net 37 įmonės šiandien yra valdomos moterų.

„Žiūrint globaliu mastu, nemažai „Fortune500“ kompanijų vadovauja (arba užima aukščiausias pozicijas) moterys. Pavyzdžiui, šiuo metu tokių kompanijų kaip „General Motors“, „Citigroup“, „UPS“, „Nasdaq“ vadovės yra moterys. Kita vertus, vis dar matomas skirtumas industrijose – pavyzdžiui, didelėms technologijų įmonėms dažniau vadovauja vyrai (pvz., „Microsoft“, „Amazon“, „Meta“). Ta pati tendencija matoma gamybos bei finansų sektoriuose“, – pripažįsta tyrėja. 

Prof. V. Akstinaitei yra tekę pačiai dirbti su tokiu žinomu viešbučių ir restoranų tinklu, kaip „Whitbread“, viena iš į  „FTSE 100“ sąrašus įtrauktų įmonių. Čia mokslininkė teigia pamačiusi stiprių moterų lyderių pavyzdžių ir kaip priežastį, kodėl tokiose tarptautinėse kompanijose jų matome daugiau, įvardija palankias sąlygas bei dažniau keliamą moterų vadovių klausimą: 

„Dažnai kaip papildomas darbo privalumas yra siūlomos ilgesnės motinystės atostogos, „mamadienis“ ir panašios iniciatyvos darbo-šeimos gyvenimui suderinti. Pavyzdžiui, šalia universiteto, kuriame dirbau Australijoje, buvo vaikų darželis, skirtas darbuotojų vaikams. Taip pat didesnės korporacijos, galbūt dažniau nei mažesnės, išgyvenimo rinkoje siekiančios įmonės, kelia klausimą apie lygybę įvairiomis prasmėmis – tiek rasinę, tiek lyčių ir pan. 

Natūralu, kad tokiose įmonėse dažnai ir skelbimuose moterys yra skatinamos aplikuoti į aukštesnes pozicijas, yra lyčių lygybės įvairiose rolėse iniciatyvos (pvz., įmonės politika, kad valdyboje būtų ir moterų vadovių) ir pan.“

Geresnę situaciją įžvelgia Lietuvos miestuose

Paklausta, kokią situaciją moterų lyderių atžvilgiu matome Lietuvoje, prof. V. Akstinaitė sako, kad atsakymas labai priklausys nuo konteksto. Viena vertus, statistika vis dar rodo, kad Lietuvoje tiek moterų aukščiausio lygio vadovaujančiose pozicijose organizacijose, tiek valdybose yra mažiau nei vyrų. 

„Taip pat yra atoskyris tarp galimybių moterims didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kuriuose susikoncentravusios verslo įmonės, taigi, ten didesnės ir karjeros galimybės, palyginti su mažesniais miesteliais, kuriuose verslo plėtros vis dar kartais trūksta“, – apie mažesnėse Lietuvos gyvenvietėse kylančius iššūkius užsimena pašnekovė.  

„Kita vertus, situacija Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, nėra prasčiausia – pagal Pasaulio ekonomikos forumo indeksą (angl. World Economic Forum „Gender Gap Index“), Lietuva 2023-iaisiais pateko į TOP 10 šalių sąrašą pagal šio indekso gerumą. Žinoma, tai tik viena iš daugybės metrikų – manau, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra savų spręstinų iššūkių.“

Visgi prof. V. Akstinaitė pabrėžia, kad užsieny žolė nebūtinai žalesnė – visur rasime savitų su moterų lyderyste susijusių problemų:

„Nors JAV aukštose vadovaujančiose pareigose moterų yra nemažai, tačiau dėl to dažnai kenčia šeima. Čia pagal įstatymus suteikiamos tik 3 mėnesių motinystės atostogos, kas yra ypač mažai, palyginti su daugeliu pasaulio šalių. Galiausiai yra ir tokių šalių kaip Saudo Arabija, kurioje moterims leista vairuoti tik nuo 2018-ųjų metų.“

Moterų lyderių skaičius auga, bet lėtai

Remiantis Jungtinių Tautų (JT) 2023 metų duomenimis, moterys eina valstybės arba vyriausybės vadovo pareigas tik 31 JT šalyje (iš 193 šalių). Profesorės teigimu, tai yra 3-4 proc. daugiau negu 2021-aisiais. 

„Nors ir mažas, bet pozityvus pokytis yra. Žvelgiant į moterų vadovaujančiose pareigose statistiką, taip pat matomas nedidelis augimas: nuo 23 proc. 90-aisiais metais iki 28 proc. paskutiniaisiais metais“, – dabartinę situaciją komentuoja lyderystės ekspertė. 

Šį augimą prof. V. Akstinaitė sietų su pokyčiais visuomenės požiūryje į lyčių lygybę, taip pat – lyčių kvotų įgyvendinimu bei kai kuriose šalyse augančiu moterų išsilavinimo lygiu. 

„Teisinės reformos, moterų teisių gynimas ir apskritai išaugęs visuomenės aktyvizmas šiuo klausimu taip pat atlieka svarbų vaidmenį siekiant pokyčio. Žinoma, nepaisant pasiektos pažangos, ir toliau reikalingos įvairios pastangos siekiant įveikti likusius iššūkius, norint auginti didesnį moterų lyderių skaičių“, – užbaigia profesorė.

Rima Razmė