LNDM Nacionalinė dailės galerija pristatys pasaulinio garso Pietų Afrikos fotografo Davido Goldblatto kūrybą

Lapkričio 15 d. 18 val. LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma pasaulinio garso XX a. II pusės fotografo, socialinės dokumentikos meistro Davido Goldblatto (1930–2018) kūrybos paroda „David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“. Joje pristatoma daugiau nei šimtas Karolinos Ziębińskos atrinktų fotografijų, leidžiančių visapusiškai pažvelgti į D. Goldblatto kūrybą. Tarp parodoje eksponuojamų kūrinių – fotografijos iš svarbiausių menininko serijų, tokių kaip „Kasyklose“, „Afrikanai fotografijose“, „Buksburge“, „Sovetas“ ir „Struktūros“. Menininko darbai Lietuvoje bus pristatyti pirmą kartą. Lankytojai parodą galės aplankyti iki 2025 m. vasario 9 d.

„Atidaroma Davido Goldblatto fotografijų retrospektyva yra dar viena itin ambicinga Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus iniciatyva, kuri drauge su kitomis pastaraisiais metais surengtomis tarptautinėmis parodomis Lietuvoje ir užsienyje, ryškiomis raidėmis įrašo muziejaus vardą tarptautiniame muziejų žemėlapyje. Esu dėkingas šios parodos partneriams ir profesionaliai Nacionalinės dailės galerijos komandai, kad pasaulyje garsaus fotografijos grando paroda, bylojanti apie humanistines vertybes ir pasekmes, kurios ištinka jas pamynus, atidaroma Vilniuje“, – sako LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.

„LNDM Nacionalinė dailės galerija didžiuojasi galėdama supažindinti Lietuvos žiūrovus ir šalies svečius su reikšmingiausiais pasaulio fotografijos klasiko Davido Goldblatto darbais, atsivežtais iš Pietų Afrikos Respublikos. Tai išskirtinė galimybė pamatyti originalius atspaudus ir išgirsti paties menininko pasakojimus apie šias fotografijas. Šiandien pasaulio meno bendruomenei vis labiau gręžiantis į ne Vakarų šalių modernųjį ir šiuolaikinį meną, ši paroda kreipiasi į mus itin aktualiu postkolonijiniu balsu. Džiaugiamės itin vaisingu bendradarbiavimu su Lenkijoje gyvenančia ir dirbančia kuratore, šio fotografo kūrybos žinove, kuravusia jo parodą Pompidou centre Paryžiuje, Karolina Ziębińska bei Goodman galerija Johanesburge ir esame dėkingi Davido Goldblatto šeimai už mūsų projekto palaikymą. 2015 m. būdamas Lietuvoje, D. Goldblattas lankėsi ir Nacionalinėje dailės galerijoje – jau tuomet kalbėjome apie jo parodos surengimą Vilniuje. Nuostabu, kad tai iš tiesų įvyko“, – sako LNDM Nacionalinės dailės galerijos direktorė dr. Lolita Jablonskienė.

Svarbi pasaulio fotografijos paveldo dalis

„Realybė mane kažkuo traukia. Ji jaudina, dirgina, vilioja. Noriu prie jos prisiliesti, patirti, išvysti kuo gyviau ir aiškiau. Ne tam, kad įsigyčiau, pasisavinčiau, kolonizuočiau ar panaudočiau, bet kad patirčiau jos esmę ir įkūnyčiau tai fotografijose“, – teigė fotografas D. Goldblattas.

Jo fotografijos, menotyrininkų teigimu, pasižymi socialiniu jautrumu ir politiniu sąmoningumu. Menininkas fiksavo apartheido – valstybinės rasinės diskriminacijos ir segregacijos politikos – vaizdus. D. Goldblatto darbai laikomi itin svarbia XX a. pasaulio fotografijos paveldo dalimi.

Parodoje „David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“ lankytojai išvys monumentalų D. Goldblatto fotografijų ciklą „Struktūros“, pradėtą 1983 m. ir tęstą daugiau nei tris dešimtmečius. Jame matyti dar kolonijinį laikotarpį menanti vizuali Pietų Afrikos viešųjų erdvių ir peizažų istorija. Fotografas, iš žiūrovo reikalaudamas atidos, kviečia įsigilinti ir į grynai praktines įvairių struktūrų funkcijas, ir pastebėti kitus jų formą lemiančius aspektus, per jas atspindimas vertybes ir iš to galinčias kilti pasekmes, taip pat susimąstyti, kaip tokių struktūrų atsiradimas gali paveikti ištisas bendruomenes. Anot paties D. Goldblatto, aplinka, kurią kuriame architektūriniais ir panašiais struktūriniais elementais, „iškalbingai atskleidžia mūsų poreikius, polinkius, įgeidžius ir vertybes“.

Parodoje taip pat pristatomi pirmieji D. Goldblattui pripažinimą pelnę fotografijų ciklai. Nors fotografuoti pradėjo dar paauglystėje, menininkas profesionaliai šios veiklos ėmėsi tik būdamas 33-ejų, kai dirbo įvairioms korporacijoms ir žurnalams, tačiau skyrė laiko ir asmeniniams kūrybiniams sumanymams. Pirmame brandžiame fotografijų cikle „Kasyklose“, kurtame nuo 1947 m., D. Goldblattas dėmesį sutelkė į aukso kasybos pramonę, kuri buvo Pietų Afrikos ekonomikos pamatas beveik visą XX amžių. 1968 m. cikle „Afrikanai fotografijose“ atskleidė daugiausiai Pietų Afrikos kaimo vietovėse įsikūrusių ir dažnai neturtingų baltųjų šalies gyventojų kasdienybę. Praėjus dešimtmečiui menininkas fotografavo juodaodžius, gyvenusius Sovete, pietvakariniame Johanesburgo pakraštyje įsikūrusiame didžiausiame rasinės atskirties principu suformuotame Pietų Afrikos gyvenamajame rajone. Vėliau fiksavo viduriniosios baltųjų klasės gyvenimą Boksburge,  auksakasių miestelyje netoli Johanesburgo.

„Kiekvienoje fotografo serijoje centrinę poziciją užima žmonės, kuriuos D. Goldblattas įamžino jų gyvenamosiose erdvėse, kartu fiksuodamas aplinką, kurią jie suformavo ir kuri formuoja juos. Užuot griebęsis karingos dokumentinės fotografijos retorikos, autorius renkasi iš pirmo žvilgsnio neutralų stebėtojo žvilgsnį, tačiau jame slypi griežta socialinė kritika“, – teigia parodos kuratorė Karolina Ziębińska.

Ryšys su Lietuva

Pasaulinio lygio menininką D. Goldblattą su Lietuva siejo giminystės ryšys – fotografo seneliai litvakai XIX a. pabaigoje gyveno Lietuvoje, Akmenės rajone esančiame Papilės miestelyje. Slegiami nepritekliaus ir vengdami persekiojimų jie emigravo ir įsikūrė Pietų Afrikoje.

Parodos lankytojus pasitiks 2015 m. fotografija, kurią D. Goldblattas sukūrė kartu su šeima lankydamas protėvių gimtąsias vietas Lietuvoje ir Latvijoje. Joje matyti memorialinis akmuo, kuriuo įamžintas nacių įvykdytas 50 žydų ir 5 lietuvių nužudymas Papilės miške.

Parodą užbaigia kito akmens – Willemo Boshoffo skulptūros „Mąstymo akmuo“ (angl. – „Thinking Stone“) – fotografija, padaryta Laisvosios valstijos universitete Blumfonteino mieste. Čia iki šiol jaučiami 46 metus trukusio apartheido ir jo metu vykdytos griežtos rasinės segregacijos padariniai. Akmuo simbolizuoja viltį, kad galima sukurti labai įvairią, bet kartu ir vieningą visuomenę.

D. Goldblattas įvertintas aukščiausiais pasauliniais apdovanojimais, tarp kurių ir Tarptautinio fotografijos centro (ICP) Niujorke apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus. Jo kūryba buvo pristatyta pagrindinėse pasaulio meno institucijose: Nacionaliniame Georges՚o Pompidou meno ir kultūros centre Paryžiuje, San Fransisko modernaus meno muziejuje, Niujorko žydų muziejuje, Modernaus meno muziejuje (MoMA) Niujorke ir kt. 

Paroda suorganizuota bendradarbiaujant su Johanesburge įsikūrusia Goodman galerija, kuri D. Goldblatto šeimai padeda rūpintis jo kūrybinio palikimo saugojimu ir sklaida pasaulyje.

Parodą lydi renginių ir speciali edukacijų programa, kurią NDG įgyvendina kartu su „Artscape“ ir „Sienos grupe“.

Paroda „David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“ LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje bus eksponuojama kartu su kito Pietų Afrikoje kūrusio, su Lietuva susijusio menininko Prano Domšaičio darbų paroda.

Paroda „David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“:

Kuratorė Karolina Ziębińska (Lenkija)
Architektas Mindaugas Reklaitis

Dizainerė Ugnė Balčiūnaitė

Koordinatoriai: Ugnė Makauskaitė, Giedrius Gulbinas

Renginių ir edukacinių užsiėmimų programų koordinatorės: Goda Aksamitauskaitė, Austėja Tavoraitė, Kotryna Markevičiūtė, Eglė Nedzinskaitė, Beatričė Mockevičiūtė

Vertėja Evelina Slavinskienė

Komunikacijos koordinatorės: Emilija Blockutė, Indrė Polimaitienė, Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė

Kalbos redaktorės: Laura Patiomkinaitė-Čeikė, Emma Stirling

Audiovizualinio turinio inžinierius Vytautas Narbutas

Instaliavimo komanda: Vadim Šamkov, Vidas Juršėnas, Dainius Markevičius, Tomas Orlovas, Lukas Narvilas, Norbert Hinc, Andrius Ivanovas, Tomas Karolis Kucharskis, Salvijus Misevičius

Parodos organizatorius LNDM Nacionalinė dailės galerija

Parodos partneris Goodman galerija

Parodą remia LR kultūros ministerija