Literatūriniai pašnekesiai su literatūrologu Marijumi Šidlausku

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje spalio 26 dieną pristatyta literatūrologo, Lietuvos rašytojų sąjungos nario, Klaipėdos universiteto doc. dr. Marijaus Šidlausko knyga „Kairiarankio kentauro pėdomis“ (2023). Tai tekstų (kritikos straipsnių, recenzijų, kultūrinės eseistikos) rinkinys, sudarytas iš dvidešimties pastarųjų metų M. Šidlausko brandžiausių publikacijų ir viešų pasisakymų. Knyga išleista Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, sudaryta Nidos Gaidauskienės. Knyga iliustruota nuotaikingomis kolegų Regimanto Tamošaičio, Vlado Braziūno ir kt. nuotraukomis.

M. Šidlauskas gimė Pagėgiuose, baigė Šilutės 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Šilutės pirmoji gimnazija). Šilutę jis laiko savo gimtuoju miestu, su kuriuo sieja ne tik vaikystės ir paauglystės sentimentai, bet ir dėmesys Mažosios Lietuvos istorijai, to laikmečio žymių kultūros bei raštijos asmenybių indėliui į lietuvių literatūros įprasminimą.

Knygos „Kairiarankio kentauro pėdomis“ apimtis solidi – daugiau kaip 400 puslapių, sudaryta iš šešių skyrių su daug poskyrių. Knygos įvadinio žodžio autorė – literatūrologė, doc. dr. Rita Tūtlytė Knygos sandara išryškina kalbėjimo žanrus ir mąstymo tvarką. 1-ajame skyriuje dėmesys sutelkiamas į paradoksalius dabarties visuomenės sąmonės reiškinius; 2-ąjame aptariamas Kristijono Donelaičio, kitų lietuvių literatūros klasikų kūrybos savitumas, XIX–XX a. pradžios sociokultūriniai, mentaliniai kontekstai; 3-iajame skyriuje apmąstoma Maironio laikysena, poeto lyrika ir jos recepcija; 4-ajame skyriuje į XX a. moderniųjų poetų kūrybą gilinamasi egzistenciniu požiūriu; 5-asis skirtas literatūros mokslo pasauliui; 6-asis – regiono kultūrai ir susitikimams su savo mokytojais. Tai knyga, kurią privalėtų turėti kiekvienas lietuvių literatūrą dėstantis mokytojas. Jos studijos atvertų galimybes įdomioms diskusijoms, padėtų moksleiviams gilinti žinias, susipažinti su lietuvių literatūros rašytojais platesniame kontekste, skatintų naujas interpretacijas išsamiau analizuojant literatūros asmenybes bei jų kūrybą.

M. Šidlauskas, turintis ilgametę dėstytojo patirtį, užuot savo knygą pristatydamas tradiciškai, susirinkusią auditoriją įtraukė į atvirą diskusiją apie Lietuvos klasikų ir šių dienų autorių rašomą poeziją bei prozą, apie šių dienų pasaulio šėlstančias griaunamąsias jėgas. Kalbėta, koks vaidmuo šiandien tenka kultūrai, literatūrai, menui. Diskusijoje paliesta sovietmečio rašytojams pastatytų paminklų naikinimo tema. Anot M. Šidlausko, rašytojams paminklus stato tautos vidinė atmintis, kiek mes ir jaunoji karta vienus ar kitus rašytojus skaito ar mintinai cituoja jų kūrybą. Apie šiuos dalykus diskutuoti būtina, svarbu neperžengti ribos, kuomet diskusija peržengia kultūros ribas: atsiranda agresija ir etikečių klijavimas.

Renginio svečias šių metų gegužę šventė 70-metį. Jubiliejaus proga F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Laima Dumšienė pasveikino kraštietį M. Šidlauską reikšmingos sukakties proga. Susitikime dalyvavo gausus ratas jo pažįstamų, klasiokų, literatūrai neabejingų žmonių bei buvusių studentų. Jie autorių sveikino su knygos sutiktuvėmis, linkėjo geriausios kūrybinės sėkmės ateities darbuose.

Autoriaus tekstai išsiskiria plačia erudicija, unikaliu stiliumi. Jis už literatūros kritikos bei eseistikos darbus yra pelnęs tris premijas: Jotvingių (1996), Ievos Simonaitytės (2008) ir Vytauto Kubiliaus (2014). Ankstesnės jo autorinės knygos – „Poetas ir visuomenė XIX–XX amžių sankirtose“ (1994), „Orfėjas mokėjo lietuviškai“ (2006). Didžiulio susidomėjimo sulaukė pokalbių su akademike Viktorija Daujotyte knyga „Vartai į abi puses“ (2015).

Literatūrologas teigia, kad vienintelis lietuvių poezijos autorius, iš kurio mokėsi ne viena poetų karta, vienareikšmiškai yra Maironis – toks šelmiškas, savikritiškas… Baigdamas susitikimą jis padeklamavo klasiko eilėraštį „Jaunos dienos“, kuris, anot literatūrologo, šiuo metu labiausiai atitinka jo dabartinę būseną.