Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus programa Vilniaus knygų mugėje

LNDM stendas 2022 m. Knygų mugėje. Gintarės Grigėnaitės nuotrauka

Šiųmetės Vilniaus knygų mugės tema – „700 eilučių laisvei“. Šiais, išskirtinai svarbiais Vilniaus miestui jubiliejiniais metais ne mažiau svarbus yra ir kitas žodis – laisvė, lydėjęs mus visus praėjusius metus, nuo pat karo pradžios, ir vis dar verčiantis sulaikyti kvapą, sekant įvykius Ukrainoje. Taigi Vilnius ir laisvė – šįkart du atraminiai 23-iosios Vilniaus knygų mugės stulpai, laikantys visas įmanomas šių temų interpretacijas. Laisvė juk yra ir gyvenimas laisvame Vilniuje, galimybė atsigręžti į miesto (ir tautos) istoriją ir kultūrą, laisvai tyrinėti Lietuvos dailės istoriją, interpretuoti praeitį ir ieškoti jos sąsajų su dabartimi. Tai – laisvė iš naujo atrasti mūsų dailės pasaulio vardus ir vaizdus, naujus praeities dailės pjūvius ir šių dienų kūrėjus. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus knygų mugei pristato tris žvilgsnius į Vilniaus dailės sceną – nuo senosios dailės iki šiuolaikinio dizaino.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus stendas – 5.C01C, 5 salė

Vakarų Europos tapybos atradimai ir kontekstai

Senoji dailė – ne tik tyrinėjimų laukas ir atradimo džiaugsmo šaltinis dailėtyrininkams. Tai ir galimybė naujai pažiūrėti į vizualųjį mūsų kultūros palikimą ir atrasti jame naujas, anksčiau nematytas prasmes. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) rinkiniuose saugoma gausi Vakarų Europos tapybos kolekcija smalsiai žiūrovo akiai gali pateikti daugybę staigmenų. Kokie kūriniai saugomi fonduose? Kokie vaizdiniai inspiravo vieną ar kitą muziejaus salėse kabantį tapybos darbą? Kas slypi už žiūrovui matomo atvaizdo? Ką tik išleistas senosios Vakarų Europos tapybos iš LNDM fondų ekspozicijos palydovas – daug daugiau nei įprastinis reprodukcijų albumas. Tai – kvietimas pasivaikščioti senosios Vakarų Europos dailės lauke, kur kiekvienas paveikslas – kaip durys į dar nepažintą istorijų, asociacijų, kontekstų labirintą. Dailėtyrininkių Tojanos Račiūnaitės ir Joanos Vitkutės sudarytas solidus leidinys „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai. XVI–XIX a. Vakarų Europos tapyba iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių“ atskleidžia ne tik LNDM rinkinio turtingumą, bet ir senosios dailės aktualumą šiuolaikiniam pasauliui. Be to, šiame leidinyje pristatoma kolekcija pasitinka ir atnaujintą LNDM XVI–XIX a. Vakarų Europos tapybos rinkinio ekspoziciją, kurią Radvilų rūmų flygelyje bus galima pamatyti 2023 m. pavasarį. Vaizdai, vaizdiniai ir kontekstai sukuria tikrą kultūrinį nuotykį. Leidiniui skirtą pristatymą moderuoja Irena Vaišvilaitė, dalyvauja LNDM generalinis direktorius Arūnas Gelūnas, sudarytoja, dailės istorikė Tojana Račiūnaitė, dailės istorikė Dalia Tarandaitė. Leidinio pristatymas – 2023 m. vasario 25 d., šeštadienį, 11 val. Kino salėje.

Daiktų pokalbiai: istorinių baldų ir šiuolaikinio meno dialogas

Saugyklose esantys baldai kartu su už jų slypinčiomis istorijomis dažniausiai prieinami tik saugotojams (-oms), istorikams (-ėms) ir restauratoriams (-ėms). Tačiau parodos „Nematomi. Istoriniai baldai iš šiuolaikinio dizaino perspektyvos“ kuratoriai šiuos tylinčius baldus ištraukė į dienos šviesą, ir pasirodė, kad juose slypi daugybė istorijų. Ir ne tik; tai ir kvietimas dialogui su šiuolaikiniu menu bei šiuolaikiniu dizainu. Šios išties reikšmingos parodos katalogas – bandymas parodyti objektus ne tik iš LNDM, bet ir kitų Lietuvos muziejų saugyklų, ne tik skirtus „paradinei reprezentacijai“, bet ir gerokai atitarnavusius, dar nespėtus restauruoti, tačiau dėl to nė kiek ne mažiau vertingus, atskleisti istorinių baldų sąsajas su šiuolaikiniu dizainu ir per istorinius baldus kontempliuoti laiko tėkmę, žmogaus kūno balduose paliekamus pėdsakus. Apie praeities ir šiuolaikybės sąsajas taikomojoje dailėje ir dizaine kalba parodos kuratoriai ir katalogo sudarytojai dizaineriai Vytautas Gečas, Marija Puipaitė, dailės kritikė, kuratorė Jurgita Ludavičienė, pokalbį moderuoja Monika Kalinauskaitė. Katalogo pristatymas – 2023 m. vasario 23 d., ketvirtadienį, 15 val. 1.3 salėje.

Lietuvos dizaino Maestro

Feliksas Daukantas (1915–1995) – vienas žymiausių Lietuvos dizainerių. Jis laikomas ir Lietuvos dizaino edukacijos pradininku. Daukanto dizaino samprata apėmė visą žmogiškąją būtį ir buitį, jam neegzistavo apibrėžtos dizainerio veiklos ribos. Dizainas menininkui turėjo ne tik estetinę bei praktinę, bet ir edukacinę funkciją. „Pagrindinis uždavinys – kad daiktinė tikrovė būtų humaniška“, – teigė jis. Taigi dizainas Daukantui apėmė ir miesto ženklus, ir kasdienėje kiekvieno žmogaus buityje naudojamus daiktus. Didžiulis kūrybinis dizainerio palikimas išsiskleidžia jam skirtoje knygoje-kataloge, kuriame aptariami menininko kūrybos principai, inovacijos ir juvelyrikoje, ir vizualinių komunikacijų dizaine, taip pat ir pedagoginė veikla. Šis leidinys ne tik atveria lietuviškojo dizaino ištakas ir raidą, bet ir išsamiai pasakoja apie žmogų, kuriam gyvenimas buvo dizainas. Leidinį pristatančiame renginyje dalyvauja LNDM generalinis direktorius Arūnas Gelūnas, sudarytojos Gražina Gurnevičiūtė ir Živilė Intaitė, moderuoja dizaino tyrinėtoja Karolina Jakaitė. Pristatymas – 2023 m. vasario 26 d., sekmadienį, 12 val. 5.5 salėje.