Lietuvių kalbos ir lietuvybės puoselėjimas Latvijoje

Su Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju ir Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininku Rolandu Žalnieriumi susitinkame Rygoje, prie Laisvės paminklo. Latvijos valstybingumą, tautos vienybę, nepriklausomybę ir laisvę simbolizuojantis iš granito ir vario sukurtas paminklas buvo atidengtas 1935 m. lapkričio 18 dieną už tautos surinktas aukas. Sėkmingai atlaikęs sovietmetį paminklas ir šiandien atvykusiems į Latvijos sostinę   primena laisvės svarbą valstybei, tautai, žmogui. Daugiau nei prieš šimtą metų Ryga ir Latvija tapo namais šimtams lietuvių. Ir šiandien latviams gerai pažįstama lietuvių kalba, kultūra.

Nuo juodo darbo iki verslo

„Daugiausia lietuvių į Latviją atvyko XX amžiaus pradžioje ieškodami uždarbio, nes čia buvo daugiau galimybių susirasti darbą ir daugiau uždirbti nei Lietuvoje. Manoma, kad nuo 1906 metų iki Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 metais, vien Rygoje gyveno apie 100 tūkst. lietuvių. Iš pradžių, kaip teigia išlikę šaltiniai, jie dirbo pačius paprasčiausius darbus. Jie buvo vežikai, patarnautojai, dirbo kitus juodus darbus. Tačiau per porą dešimtmečių lietuviai įsitvirtino tiek finansiškai, tiek ir politiškai, pradėjo kurti lietuviškas mokyklas“, – apie lietuvių bendruomenės kūrimąsi Latvijoje pasakoja Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Rolandas Žalnierius.

Apie lietuvių įsitvirtinimą Latvijoje primena iki šiol Liepojoje išlikę Lietuvių namai. Lietuvių bendruomenė juos yra išnuomojusi kavinei ir taip užsidirba jų veiklai reikalingų lėšų. Gražūs lietuvių namai yra Daugpilyje.

„Ilgą laiką Rygos lietuviai turėjo labai gražų dviaukštį namą Jūrmaloje. Tačiau po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo namas buvo parduotas, nes pastatą buvo labai sunku išlaikyti“, – pasakoja pašnekovas.

Šiuo metu vien Rygoje gyvena apie 10 tūkst. lietuvių, o visoje Latvijoje – apie 30 tūkst. lietuvių. „Tačiau pastaruoju metu per savaitę gyvena nemažai verslus kuriančių lietuvių. Jie per savaitę gyvena Latvijoje, o savaitgaliais grįžta į Lietuvą. Dalis jų vaikus leidžia į Rygos lietuvių vidurinę mokyklą“, – sako pirmininkas.

Išliko tik dvi lietuvių mokykla

Pradėjusios kurtis XX a. pradžioje lietuviškos mokyklos gyvavo ne vieną dešimtmetį. Kaip teigia Rolandas Žalnierius, lietuviškos mokyklos ilgą laiką gyvavo Liepojoje, Valmieroje, Daugpilyje. Rygoje 1923–1940 metais veikusioje lietuviškoje gimnazijoje mokėsi 400–500 lietuvių tautybės mokinių. Joje mokėsi nemažai Lietuvos kultūros, visuomenės ir politikos veikėjų.

Šiuo metu Latvijoje veikia tik dvi lietuviškos mokyklos. Tai šeštadieninė mokykla Daugpilyje. Joje mokosi 25 vaikai. Užsiėmimai vyksta šeštadieniais–sekmadieniais. Mokykloje lietuvių kalbos mokosi ir suaugusieji. Kita – Rygos lietuvių vidurinė mokykla, vadovaujama direktorės Jolantos Nagle, šiemet atšventusi 30-ąsias veiklos metines.

„Rygos lietuvių vidurinė mokykla turi valstybinės statusą, o lietuvių kalba yra viena iš užsienio kalbų, kurias vaikai gali pasirinkti.  Vykdant Latvijos švietimo reformą šis statusas labai svarbus, nes šalyje nebelieka tautinių mažumų mokyklų. Apie 40 proc. mokinių – lietuviai, bet lietuvių kalbos mokosi ir kitų tautybių mokiniai, nes mūsų misija – ne tik lietuvių vaikus mokyti lietuviškai, bet ir populiarinti lietuvių kalbą Latvijoje. Tad mokykloje turime latvių tautybės vaikų puikiai kalbančių lietuviškai“, – pasidžiaugia mokyklos direktoriaus pavaduotojas Rolandas Žalnierius.

Beveik visos pamokos vyksta valstybine latvių kalba. Lietuvių kalba skamba per lietuvių kalbos ir literatūros, etnokultūros, Lietuvos istorijos pamokas. Lietuvių kalbos mokoma pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintą programą užsienyje gyvenantiems lietuviams. Programos išverstos į valstybinę latvių kalbą.

Jau kelinti metai vykstantis kalbos lygio nustatymas rodo, kad lietuvių kalbos mokymo rezultatai geri, nes mokiniai sėkmingai išlaiko egzaminą ir gauna pažymėjimą.

 „Lietuvių kalbos pradedame mokyti nuo priešmokyklinės grupės, kurią mes esame pavadinę estetikos mokykla „Gudrutis“. Joje lietuvių kalbos mokosi taip pat įvairių tautybių vaikai. Tad į pirmą klasę jie jau ateina šiek tiek mokėdami lietuvių kalbą. O antroje – trečioje klasėje vaikai gan laisvai kalba lietuviškai. Žinoma, sunkiau su gramatika, nes lietuvių kalbos gramatika, palyginti su latvių kalba, yra sudėtingesnė, – pasakoja pašnekovas. – Be abejo, mokymosi metodai, kurie padeda vaikui lengviau išmokti gramatikos taisykles, priklauso nuo kiekvieno mokytojo kūrybiškumo, o reikalingus vadovėlius, grožinę literatūrą mums padeda įsigyti Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Iš jos sulaukiame didelės paramos ir palaikymo. Žinoma, pageidavimų visada turime. Vienas tokių – pagalba mokytojui. Mokytojai pageidautų daugiau kursų ir, kadangi jie visi yra labai užimti žmonės, būtų gerai, kad atsirastų galimybė nuotolinių būdu tobulėti.“

Rolandas pasidžiaugė teikiama Lietuvos parama grožinei literatūrai įsigyti. Mokant ir mokantis lietuvių kalbos pasitarnauja ir vis labiau įsibėgėjantis lietuvių kalbos skaitmenizavimas.  Sulaukiama ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos dėmesio. Mokyklą aplankė visi iki Gitano Nausėdos buvę Lietuvos prezidentai. „Labai tikimės sulaukti ir dabartinio Prezidento“, – užsimena bendruomenės pirmininkas ir mokyklos direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis lietuvių kalbos mokymą.

Mokykla – viena populiariausių Rygoje, pasiekianti puikių rezultatu: aukšti mokinių pasiekimai valstybės mastu, jie sėkmingai pasirodo Lietuvos ir Latvijos olimpiadose.

Be pamokų, lietuvių kalbos įgūdžiams sustiprinti vyksta įvairūs būreliai, organizuojami įvairūs renginiai. Mokykla mini ir Vasario 16-ąją, ir Kovo 11-ąją. Liepos 6-ąją įsilieja į pasaulį apjuosiančios Tautiškos giesmės pynę. Buvo pagerbtas ir bendrinės lietuvių kalbos tėvas Jonas Jablonskis, netrumpą savo gyvenimo dalį praleidęs Latvijoje. „Jau kelintus metus organizuojame šventę „Mano tėviškės spalvos“. Į ją atvyksta lietuvių vaikų kolektyvai iš įvairių šalių. Šiemet tikimės sulaukti kolektyvų iš Londono, Lenkijos, Lietuvos, – Rolandas Žalnierius pristato neformaliąją mokyklos veiklą, prisidedančią ir prie lietuvių kalbos įgūdžių lavinimo, ir prie lietuviškos kultūros, tautinės tapatybės puoselėjimo. – Jau kelintus metus Lietuvoje organizuojame vaikams stovyklą. Šiemet stovykla „Mus vienija Lietuva“ vyko Prienų rajone. Į šias stovyklas suvažiuoja lituanistinių mokyklų mokiniai iš įvairių šalių. Stovykloje kalbamės lietuviškai, per ekskursijas, susitikimus gilinamės į Lietuvos istoriją ir geografiją.“

Mokykla įsitraukia ir į Baltų vienybės dienos renginius. Ir šiemet rugsėjo 17 dieną latvių delegacija vyks į Joniškyje rengiamą Baltų vienybės dieną. Lietuvių kalbos įgūdžius stiprina bei Lietuvos kultūrą ir lietuvių kalbą populiarina ir rygiečiams organizuojami renginiai. Rugsėjo pradžioje Rygos lietuvių vidurinė mokykla kartu su Latvijos lietuvių bendruomene ir Lietuvos Respublikos ambasada Latvijoje surengė Lietuvių dienas Rygoje. Į renginį atvyko apie 60 amatininkų, 18 meno kolektyvų iš Lietuvos ir Latvijos.

Mokykla kartu su Valstybės pažinimo centru ir Oslo lietuvių bendruomene kuria internetinį Valstybės pažinimo centrą, kuriuo galės naudotis viso pasaulio lituanistinės mokyklos. Tai, be abejo, prisidės ir prie lietuvių kalbos mokymo, ir prie Lietuvos, jos istorijos pažinimo.

Mokyklos veiklas paremia ir Latvijoje dirbantys verslininkai iš Lietuvos.

Dalis šią mokyklą baigusių jaunuolių stoja į Lietuvos aukštąsias mokyklas, nors dauguma, pasak pašnekovo, pasilieka Latvijoje arba vyksta į nemokamas studijas, kurias siūlo kitų šalių universitetai.

Lietuvybę puoselėja meno kolektyvai

Kiekvienas Latvijoje, kaip ir bet kurioje kitoje pasaulio šalyje gyvenantis lietuvis, yra ir savitas Lietuvos ambasadorius. Tad Latvijos lietuvių bendruomenė, kuriai Rolandas Žalnierius vadovauja jau septintus metus, rūpinasi lietuviškos kultūros puoselėjimu. Bendruomenė vienija 10 organizacijų, veikiančių Bauskėje, Duobelėje, Jelgavoje, Valmieroje ir kituose Latvijos miestuose ir miesteliuose.

„Nors stengiamės į kultūrinę veiklą įtraukti jaunimą, bet meno kolektyvuose vis tik daugiau vyresnio amžiaus žmonės, – apgailestauja pirmininkas . – Jaunimas labiau domisi kitomis sritimis, nors mokykloje veikiančiuose  lietuvių, latvių tautinių ir šiuolaikškų šokių ir dainų būreliuose vaikai labai mielai dalyvauja. Koncertuoja tiek Latvijoje, tiek kitose šalyse Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje, Lenkijoje.“

Taigi Latvijoje gyvenantys lietuviai aktyviai prisideda prie lietuvybės populiarinimo tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse.

Ir į Druskininkuose vykusias Pasaulio lietuvių žaidynes Latvijos lietuviai aktyviai įsitraukė – į žaidynes atvyko apie 80 lietuvių iš Latvijos ir iškovojo 12 medalių.

Kartą per mėnesį Rolandas Žalnierius veda lietuvišką laidą per Latvijos nacionalinį radiją. „Dar turime ir lietuviškas mišias, kurios aukojamos pirmąjį mėnesio sekmadienį Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje“, – dar viena lietuvybės salele Latvijoje pasidžiaugia Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Rolandas Žalnierius.

Karolina Baltmiškė

Nuotr. iš pašnekovo asm. archyvo