Lentvario miestą garsinę grafai Tiškevičiai

Lentvario miesto biblioteka vykdo projektą „Interaktyvus Lentvaris QR-2“. Šio projekto idėja – papildyti jau sukurtą interaktyvų Lentvario miesto žemėlapį. Tęsiant projektą, prie esamo interaktyvaus Lentvario miesto 15 objektų žemėlapio, bus įtraukti Lentvario miestą garsinę ir garsinantys žmonės. Tarp šių asmenybių – Tiškevičių giminė. Tiškevičiai – rusėnų kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė, iškilusi XVI amžiaus antrojoje pusėje. Didžiausią politinę galią giminė įgavo XVII a., turtinę – XIX a., kai tapo turtingiausiais Lietuvos žemvaldžiais. Lentvario dvaras ir apylinkės priklausė Tiškevičiams nuo 1850 iki 1939 metų.

XIX a. 6 dešimtmetyje dvarą įsigijo vienas turtingiausių Lietuvos žemvaldžių – grafas Juozapas Tiškevičius (1830–1891). Jis įsirengė rezidenciją su parku, pastatais žirgų auginimui. Dalį kapitalo J. Tiškevičius investavo į pramonę ir prekybą, Lentvaryje pastatė vielos ir vinių fabriką. 1892 m. dvarą paveldėjo jo sūnus Vladislovas Tiškevičius (1865–1936), teisininkas, gydytojas odontologas, visuomenės veikėjas, kolekcininkas, aktyviai dalyvavęs visuomeniniame ir politiniame gyvenime. 1899 m. V. Tiškevičius Lentvario dvarą perstatė, praplėtė parką, įrengė teniso kortus. 1897–1926 m. buvo pagrindinis Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios fundatorius. 1920–1939 m. Lentvaris priklausė Lenkijos valdomam Vilniaus kraštui. Bijodami karo veiksmų atsinaujinimo Lenkijos–Lietuvos pasienyje, Tiškevičiai neskyrė daug lėšų rezidencijos atnaujinimui, rūmai buvo užkonservuoti. Mirus V. Tiškevičiui, paskutiniuoju Lentvario dvaro savininku tapo jo sūnus Steponas Eugenijus Marija Tiškevičius (1897–1976), kuris dvarą valdė ir gyveno jame iki 1939 m.

Pristatyti grafus Tiškevičius pakvietėme dr. Aistę Bimbirytę – humanitarinių mokslų daktarę, menotyrininkę, Vilniaus paveikslų galerijos vedėją, kuri skaitė paskaitą „Lentvario amazonė – Marijos Kristinos Tiškevičienės (1871–1958) biografijos bruožai“. Lektorės domėjimasis Tiškevičiais nėra naujiena, ji jau yra skaičiusi paskaitas: „Rūmai ir bandelės: grafo Antano Tiškevičiaus biografijos pėdsakais“, „Tiškevičiai Vilniuje“, „Žirgą iškeitęs į dviratį: Vladislovo Tiškevičiaus visuomeninė ir kultūrinė veikla“ ir kt.

Paskaitos metu lektorė skyrė visą dėmesį Marijai Kristinai Tiškevičienei. A. Bimbirytė, ruošdamasi šiai paskaitai, rėmėsi dukros Sofijos Rožės Marijos Tiškevičiūtės-Potockos atsiminimais. Marija Kristina kilusi iš Lenkijos kunigaikščių Liubomirskių giminės. Mokėsi kalbų, matematikos, taip pat mėgo sportuoti. Puikiai išmanė literatūrą. Užaugusi turtingoje kunigaikščių giminėje, buvo gana išlepinta – tiek turtais, tiek vyrų dėmesiu. Ji – vienintelė jauniausia ir mylimiausia keturių brolių sesuo. Marijos Kristinos broliai buvo išsilavinę, muzikalūs. Domėjosi menu, turėjo galerijas. Taip pat buvo mecenatai – rėmė kitus menininkus. Paskatino ir Vladislovą Tiškevičių paremti Varšuvos filharmonijos statybą. V. Tiškevičius 4 metus piršosi, kol Marija tapo jo žmona. 1892 m. balandžio 25 d. įvyko vestuvės. Po to jaunieji apsigyveno Lentvaryje. Santuokoje pora susilaukė keturių vaikų, kurie gimė Varšuvoje. Grafienė Marija Kristina Tiškevičienė Lentvario rezidencijoje aktyviai užsiėmė žirgų auginimu ir veisimu. Net broliai vestuvių proga padovanojo žirgų. Organizavo žygius žirgais nuo Lentvario iki Varšuvos. Tris kartus per savaitę jodinėjo. Žirgyne ji įkūrė muziejų, kuriame buvo knygos apie žirgininkystę, puošnūs balnai ir kamanos, žirgų graviūros ir apdovanojimai. 1900 m. Lentvario dvaro arklidėse buvo apie 100 žirgų. Vladislovas nejodinėjo, bet prisidėjo prie žmonos verslo sudarinėdamas žirgų katalogus. Tais laikais žirgas buvo prestižo reikalas ir transporto priemonė. Grafienė žaidė tenisą, kriketą. Visada buvo pasitempusi, viena geriausiai apsirengusių savo sluoksnio moterų. Vaikus auklėjo griežtai. Mokėjo pristatyti savo šeimą ir aukštai laikyti kartelę. Išvykus Vladislovui į ilgą kelionę, ji laikė visus dvaro kampus.

Paskaita buvo skirta Marijai Kristinai Tiškevičienei – Lentvario gyventojai – ir jos pomėgiui žirgams atminti.

Projektą „Interaktyvus Lentvaris OR-2“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Trakų rajono savivaldybė.

 Dalia Bagdžiuvienė,

Trakų viešosios bibliotekos Lentvario padalinio vedėja