Laimius Stražnickas: esperanto man tarnauja skleidžiant informacija kitiems apie mano šalį

„Esu kilęs iš Prienų rajono, iš mažo Stakliškių miestelio, kuriame gamina lietuvišką midų. Nuo 1976 metų, kai atvažiavau Vilniaus universitete studijuoti prancūzų kalbos ir literatūros, gyvenu Vilniuje. Baigęs studijas trumpai dirbau vidurinėje mokykloje, paskui mokslinėje pedagoginėje bibliotekoje, o nuo 1985 metų pradėjau žurnalistinę veiklą tuomečiame sostinės dienraštyje „Vakarinės naujienos“. Jam bankrutavus nuo 2000 metų dirbu savaitraštyje „Savaitė“, – prisistato  Laimius Stražnickas.

Kada ir kaip susidomėjote esperanto kalba? Kas buvo tas pirmasis mokytojas, padėjęs žengti pirmuosius žingsnius mokantis esperanto?

Pirmą kartą apie esperanto išgirdau visiškai atsitiktinai pas savo kaimynę, kuri vėliau tapo mano žmona, pamatęs užrašus man nepažįstama kalba. Ji paaiškino, kad tai esperanto. Tais laikais mūsų mokykloje veikė esperanto kalbos fakultatyvas, kurį vedė mokytoja Genovaitė Lovkytė. Tame fakultatyve mano kaimynė ir mokėsi esperanto kalbos. Mane toji nepažįstama kalba labai sudomino. Tad kitais metais, būdamas gal šeštokas ar septintokas, ir aš užsirašiau į  fakultatyvą. Tikslo mokytis esperanto aiškaus neturėjau – tiesiog buvo smalsu. O kadangi mokytis taisyklių man niekada nepatiko, nebuvau labai pavyzdingas mokinys. Tačiau fakultatyvą baigiau, galėdamas suregzti tik atskiras labai paprastas frazes.
Rimtas noras išmokti esperanto, kilo jau po dviejų metų, gal 1974-aisiais,  kai gimė susirašinėjimo aistra. Pirmiausia pradėjau rašyti laiškus rusiškai, tačiau prisiminęs, kad yra esperanto, kuri gali atverti daug galimybių šioje srityje, nusprendžiau atgaivinti kalbos žinias. Pradėjau pats kurti laiškus, kuriuos iš pradžių nešdavau taisyti savo mokytojai. Laiškų rašydavau labai daug, tačiau atsakymų gaudavau mažai, o ir tie buvo vien iš komunistinių kraštų. Kai devintoje klasėje gavau pirmąjį laišką iš Prancūzijos, šis įvykis tapo kone visos klasės šventė.
Įstojęs į Vilniaus universitetą, domėtis esperanto nenustojau – pradėjau lankyti miesto esperanto klubus, dalyvauti esperantininkų veikloje. Baigęs du Filologijos fakulteto kursus pirmą kartą išvažiavau į tarptautinį esperantininkų kongresą Varnoje, Bulgarijoje. Įspūdis buvo nenusakomas – ten sutikau jau pažįstamus savo draugus, susiradau ir naujų.
Negana to, 1981 metais diplominiam darbui pasirinkau lyginamosios kalbotyros temą (apie sangrąžinius lietuvių-prancūzų-esperanto kalbų veiksmažodžius), o diplominio darbo vadovas buvo esperantininkas šviesaus atminimo doc. Laurynas Skūpas. 

Kuo Jums naudinga esperanto kalba? Kokias galimybes ji Jums atvėrė? Tai pomėgis ar naujo pažinimo pagrindas?

Esperanto naudą nusakyčiau dviem aspektais. Sovietmečiu tai buvo puiki priemonė bendrauti su užsienio žmonėmis ir taip bent iš dalies keliauti po pasaulį. Sakau „iš dalies“, kadangi atviresni keliai buvo tik kelionėms į komunistinio bloko šalis, kurias beveik visas ir aplankiau. Prasidėjus „perestroikai“ dar pavyko savarankiškai pakeliauti po Prancūziją ir Japoniją. Dabartiniais laikais man ši kalba padeda žurnalistinėje veikloje, nes jau daugelį metų esu esperanto kalba Belgijoje leidžiamo žurnalo „Monato“ korespondentas Lietuvai. Dar esu išvertęs keletą leidinių iš esperanto ir į esperanto. Jeigu anksčiau esperanto man tarnavo pažinti kitus, tai dabar esperanto man tarnauja skleidžiant informacija kitiems apie mano šalį.
 
Suprantu, kad dalyvaujate Lietuvos esperantininkų sąjungos veikloje? Labiausiai Jums patikę renginiai ir susitikimai.

Bene didžiausią įspūdį man paliko pirmasis tarptautinis esperantininkų kongresas Varnoje 1978 metais. Vėliau esu dalyvavęs daugelyje mažesnio masto esperantininkų renginių Slovakijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje ir kitose sovietinėse respublikose.
 
Jums gražiausia frazė esperanto kalba ir ką ji reiškia?
 
Daugiau kaip per 40 esperanto veiklos metų taip ir neišsirinkau pačios gražiausios frazės šia kalba. Matyt, tai liks svarbus uždavinys ateičiai.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė

Panašūs straipsniais"
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sub-la-sankta-signo-de-l%E2%80%99espero
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/marius-banaitis-estas-mi-esperantisto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kalba-yra-ir-pomegis-ir-nauju-pazinimu-galimybe
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/per-esperanto-por-mondpaco-kaj-amikeco-%E2%80%93-%C4%9Dis-revido-%C4%9Dis-revido-%C4%9Dis-revido
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/idealistoj-neniam-maljuni%C4%9Das
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aida-cizaite-pasigavau-%E2%80%9Ezaliaji-virusa%E2%80%9C-nuo-kurio-isgyti-neimanoma
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ne-dankinde-sed-kisinde
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/povilas-jegorovas-esperanto-%E2%80%93-kalba-yra-reikalinga-lygiateisiam-ir-demokratiskam-bendravimui-