Kūrybos vakare – du talentai, dvi meniškos sielos…

Rugsėjo 11-osios vasariškai šiltą  pavakarį Ignalinos viešoji biblioteka kvietė į susitikimą su dviem puikiais kūrėjais. Ignalinoje svečiavosi  poetas, eseistas, dainų tekstų autorius Rimvydas Stankevičius ir muzikantas, aktorius, kompozitorius Olegas Ditkovskis. Jų kūrybos vakaras ,,Blyksniai“ sulaukė daug dėmesio ir gausiai susirinkusiems dovanojo šviesių akimirkų.

,,Džiaugiuosi, kad jau nebesu žurnalistas ir mano gyvenime neliko to baisaus skubėjimo, nervo ir įtampos. Dabar mano viršininkas tik ponas Dievas…“,– sakė poetas Rimvydas Stankevičius, vienas žinomiausių šiuolaikinių kūrėjų, surinkęs bene visus svarbiausius apdovanojimus. 2022 m. jo kūryba įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija. Bet turbūt ne nuo to reikėtų pradėti, pristatant talentu palaimintą žmogų, kuriam svarbiausia – širdies būtis, gyvas tikrumas, sąžinė ir tikėjimas, o pats gyvenimas yra kaip giliausias eilėraštis, nes poezijos tobulybė sunkiai užrašoma.

Poezija, kaip minėta, gana sunkus maistas, o kartu su muzika ją lengviau priimti. Taip ir keliauja du kūrėjai po Lietuvos miestus ir miestelius, vienas kitą papildydami, geru žodžiu pamalonindami, dėmesiu ir žmonių šiluma draugiškai pasidalindami. Šis duetas jau gerą 10-metį džiugina ir pačių autorių, ir ateinančių jų pasiklausyti širdis.

Pernai savo penkiasdešimtmetį Rimvydas Stankevičius pasitiko išleidęs naują eilėraščių rinkinį „Įsitvėrimai“, kurį ir pristatė ignaliniečiams. Pats žodis įsitvėrimas – daugiaprasmis ir turbūt daugiau apie žemiškąją žmogaus būtį kalbantis. Autorius skaitė eiles ir iš šios knygos, ir visiškai naujas, dar niekur nepublikuotas. Tai buvo vyksmas, labai stiprus, paliečiantis, nes labai asmeniškas ir iki skausmo tikras. R. Stankevičiaus eilėraštis klausytoją ar skaitytoją pagauna savo galinga, pulsuojančia  tėkme su daug vaizdų, vaizdinių, regimybių, su tamsos ir šviesos, esaties ir nebūties trumpais susitikimais, vaikystės prisiminimais ir skaudžiais patyrimais, ilgesingais sapnais ir nubudimais, mėnesienos romantika ir grubiu ,,žvaigždynų žvirgždu po kojom“…

O gyvenimas, jo atradimai, nusivylimai, nušvitimai ir netektys, kaip ir kūryba, tęsiasi ir reikia ,,prisitaikyt kažkaip prie pasaulio,/ kuriame angelai – neįmanomi“, bet jie vis pasirodo. Savo poeziją R. Stankevičius vadina „poetine autobiografija“ ar „dvasiniu dienoraščiu“, kuriame atsispindi jo vidinės kelionės, matomi neišvengiamos kaitos ženklai ir svarbiausios vertybės. Ne viskas, kas anksčiau atrodė reikšminga, pasilieka. Ateina supratimas, kad laikas nesustabdomas, o visus ,,amžinus klausimus išriša amžinas atilsis“, todėl tampa svarbu, ką sukaupei, ką su savimi galėsi išsinešti. Labai aiškiai gali justi, kad Rimvydas Stankevičius – tikėjimą ir Dievą turintis kūrėjas, visada išsaugantis šviečiančią viltį. O tas Dievas toks, kokį kitados jam, dar mažam vaikui,  parodė Kietaviškių bažnyčios klebonas Petras Valatka – ne bauginantis, o mylintis.

Poeto skaitymus gražiai ir prasmingai papildė Olego Ditkovskio dainos – gilios, gražios, lengvai svajingos ir švelniai paliečiančios jautriausias širdies vietas.  Ne tik bičiulio Rimvydo tekstus muzikos garsais skraidinančios. Kokios nuostabios dainos, kurių muzikai pritaikytos  H. Radausko, A. Jonyno eilės. Žinomas menininkas publikai gerai pažįstamas iš kadaise suvaidintų vaidmenų teatre ir kine bei koncertų su grupe „Aktorių trio“, kai pilnutėlėse salėse su bičiuliais Kostu Smoriginu ir Sauliumi Bareikiu atlikdavo autorines dainas. 

Daugybė R. Stankevičiaus eilių  virto dainomis, kurias pasaulin neša ir kiti žinomi atlikėjai: Marijonas Mikutavičius, Kostas Smoriginas, Neda Malūnavičiūtė. Tarp žymiausių jo kūrinių – libretas Roko Radzevičiaus roko operai „Jūratė ir Kastytis“, dainos iš grupės „Skylė“ albumo „Broliai“. Kaip pats Rimvydas sakė, kartais būna kiek liūdna, kai dainų tekstų autorius nepaminimas ar tarsi užmirštamas, tačiau ir gera, kai daina tampa tokia visiems sava, kad visos autorystės išsitrina. Jis pasakojo, kad kai Olegas kuria dainas, beveik visada pirmiausia gimsta melodijos, paskui joms pritaikomi tekstai. Dainų kūrėjas ir atlikėjas  labai tiksliai žino, ko nori, gerbia tekstų autorius ir visada juos įvardija.  

Už nuostabų poezijos ir muzikos vakarą, gražų kartu praleistą laiką svečiams dėkojo bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė. Ji kūrėjams dovanojo po knygą – dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės senųjų dainų tarmišką rinktinę ,,Žalioj girioj paukštė giema“. Ignaliniečiai galėjo įsigyti naujausią R. Stankevičiaus poezijos knygą ir gauti autografą.

Lina Kovalevskienė