Kretingos bibliotekoje – jautri reginčiųjų ir neregių draugystė

Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2021 metų liepą startavusi su projektu vaikams „Knygos laboratorija“, sėkmingai tęsia unikalias veiklas, padedančias vaikams pažinti regos negalią turinčių žmonių potyrius. 

Edukacija vaikams „Pažinkime neregimą pasaulį“

Rugsėjo 29 d. Kretingos bibliotekos Vaikų edukacijos erdvėje vyko edukacinis renginys moksleiviams „Pažinkime neregimą pasaulį“, kuriame dalyviai susipažino su regos negalią turintiems vaikams  knygas kuriančia Egle Jokužyte ir regos negalią turinčia Vaida Butautaite. Anot vyresn. bibliotekininkės darbui su vaikais Simonos Gagilaitės, „Idėja organizuoti tokio pobūdžio renginį kilo ieškant kuo įvairesnių knygų rašymo, kūrimo, iliustravimo būdų. Kai į rankas pateko neregiesiems pritaikyta 9-13 metų vaikų sukurta ir Nomedos Marčėnaitės iliustruota knyga „Užsimerk“, klausimų neliko – apie šias knygas būtina kalbėti! Jos nuostabios!“.

Edukacija „Pažinkime neregimą pasaulį” yra įtraukta į Kultūros paso paslaugas ir prieinama 1-12 klasių moksleiviams. Įprastai E. Jokužytė į susitikimus su vaikais važiuoja su vis kitais neregiais, motyvuodama juos pasidalinti savo gyvenimo patirtimi.

Renginio metu E. Jokužytė susirinkusiems moksleiviams pristatė Brailio raštu parašytų knygų rinkinį, supažindino vaikus su leidžiamomis knygomis, kurias gali skaityti ir vaikai, turintys regos negalią, ir matantieji. Taip pat E. Jokužytė pristatė naujieną – knygas, kurias skaitant privalu išbandyti autorės atsivežtus kvapus, kurtus pagal knygos turinį. Didžiausią moksleivių susidomėjimą pelnė knygų autorės kolegė  V. Butautaitė. kuri vaikams pademonstravo, kaip neregiai geba rašyti laiškus spausdinimo mašinėle, ir moksleivių grupėms parašė po laišką.

Pagalba regos negalią turinčioms bendruomenėms

Dažnai asmenys su regėjimo negalia sulaukia neigiamos aplinkinių reakcijos. Vis dar egzistuoja dalis visuomenės, sunkiai pripažįstanti žmogų su negalia kaip visavertį, todėl neregiai dažnai įvairiais būdais yra išskiriami iš bendro visuomenės konteksto. E. Jokužytės paklausus, kokios priežastys motyvavo Eglę padėti šiai bendruomenei, moteris teigė, jog norą padėti regos negalią turinčiai bendruomenei įkvėpė buvimas toje aplinkoje ir bendravimas su neregiais vaikais, jaunimu bei jų šeimomis. Moteris teigė: „Įgyvendinant įvairias savanoriškas veiklas ši bendruomenė padėjo suprasti, su kokiomis problemomis susiduriama ir kokia pagalba yra reikalinga“.

Brailio rašto abėcėlė

Brailio rašto abėcėlė – tai tik priemonė, kurią neregiai naudoja beveik 200 metų ir ją galima atspausdinti įvairiais būdais. Anot E. Jokužytės, „prieš daug metų buvo svarstoma galimybė išbandyti S. Jokužio spaustuvėje turimas spaudos technologijas. Tačiau šis bandymas nepavyko ir ši tema buvo uždaryta. Gal dėl to, kad tai buvo kitas tikslas – noras išbandyti kažką naujo.“ Kas yra Brailio raštas, žino kiekvienas aklasis, tačiau ne kiekvienam reginčiajam yra tekę išbandyti šį skaitymo būdą. Šiuo metu knygų neregiams Brailio raštu – maža. Šių knygų  leidyba yra brangi, tačiau prieš dešimt metų Eglė, supratusi, kad nori savo veiklą susieti su pagalba neregių bendruomenei, numatė veiklos kryptis, skirtas spręsti žmonių su negalia problemoms, ir įkūrė socialinį verslą „Verslas ar menas“.

Pažintis su regos negalią turinčia Vaida

Kretingos Marijono Daujoto progimnazijos mokinių patirtis, susipažįstant su E. Jokužytės pristatytomis knygomis bei Vaida, kuri nuo pat gimimo yra akla, buvo ypatinga. „Iš pradžių jautėsi šioks toks nejaukumas. Stebėjau vaikus, tyrinėjančius Vaidą. Nedrąsūs vaikų žvilgsniai virto į nuostabą keliantį susižavėjimą, vos Vaidai pradėjus pasakoti apie save, apie kasdienius savo darbus, apie tai, kaip ji „mato“ spalvas ir naudojasi išmaniuoju telefonu, vaikai suvokė, kad neregintis žmogus labai mažai skiriasi nuo mūsų, – įspūdžiais dalijosi S. Gagilaitė. Renginyje dalyvavusių mokytojų Irenos Navasaitienės ir Nijolės Meškauskienės nuomone, – itin svarbu, kad vaikai suprastų, jog mes, žmonės, – visi skirtingi, kitaip suvokiame aplinką, kitaip jaučiame, mąstome, matome, bet dėl to nesame mažiau vertingi. Po renginio vaikų paklausus, kaip jie vertintų pažintį su regos negalią turinčiu žmogumi, Benediktas Rimkus pasakojo: „Susitikimas  pakeitė mano požiūrį apie akluosius žmones. Anksčiau galvodavau, kad jie savarankiškai vaikščioti negali! Pasirodo, tai netiesa. Stebuklingos baltosios lazdelės dėka jie gali keliauti. O aš dabar tikrai drąsiai prieičiau prie neregio ir ištiesčiau pagalbos ranką“. B. Rimkui pritarė ir Arijus Slušnys: „Jie – tokie pat žmonės: norintys bendrauti, kalbėtis telefonu, pramogauti“. Vaikų pažintis su regos negalią turinčia Vaiva pakeitė vaikų požiūrį į asmenis, kurie turi regėjimo problemų. Susitikimo metu vaikai suprato, kad žmonės su negalia – lygiaverčiai partneriai, į kuriuos turime žvelgti su pagarba, objektyviai, nestigmatizuojant ir neturint išankstinio nusistatymo.

Planuojamas projekto tęstinumas

Šiandien neregiams vis dar sudaroma specifinė socialinė aplinka, kuri gali ateityje neįgaliam jaunuoliui sukelti tam tikrų kliūčių sėkmingai įsilieti į visuomenę. Tokio ar panašaus pobūdžio iniciatyvos jau dabar inspiruoja glaudesnį neregių ir matančiųjų santykį, galbūt tai galėtų tapti viena iš regos negalią turinčių asmenų integracijos į visuomenę formų? Pasak S. Gagilaitės, „įpusėjus susitikimui vaikai išdrąsėjo, ėmė uždavinėti klausimus, elgėsi taip nuoširdžiai. Šis vaikų pokytis man pačiai buvo toks netikėtas. Viena valanda bendravimo su nereginčiu žmogumi taip pakeičia vaikų suvokimą!“. Šiuo metu planuojama Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje tęsti bendradarbiavimą su regos negalią turinčių asmenų bendruomenėmis, taip skatinant vaikus keisti nusistovėjusias nuostatas ir padėti akliesiems bei silpnaregiams integruotis į visuomenę.

 
Brigita Barkauskaitė
Vyresn. bibliotekininkė projektinei veiklai ir viešinimui