Krekenavos gimnazijos ugdytiniai mokosi plaukti

Skendimai – didžiulė, tačiau išvengiama problema, kasmet nusinešanti daugiau kaip 400 tūkst. žmonių gyvybių visame pasaulyje. Skendimai yra viena iš pagrindinių vaikų iki 5 metų amžiaus mirties priežasčių ir antroji pagal dažnumą vaikų iki 14 metų amžiaus netyčinių traumų nulemtos mirties priežasčių pasaulyje. Tik labai nedidelė dalis lietuvių lanko profesionalias plaukimo pamokas – dauguma jų plaukti išmoksta patys ar su tėvų pagalba. Nors plaukimo specialistai sako, kad savarankiškas mokymasis yra sveikintinas, stebėdami skendimų problemos mastą šalyje matome poreikį moksleiviams įgyti plaukimo įgūdžių pradžiamokslį iš mokymo patirtį turinčių profesionalų.

Plaukimas, kaip fizinė veikla yra vienas iš universaliausių ir efektyviausių būdų gerinti sveikatą ir bendrą savijautą. Plaukimas yra saugus ir mažai traumų keliantis pasirinkimas. Plaukimo nauda apima tiek fizinį, tiek psichologinį aspektą, nuo širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimo iki streso mažinimo ir psichinės sveikatos gerinimo. Plaukimas yra ne tik viena iš geriausių kardio treniruočių, bet ir puikus būdas stiprinti raumenis, gerinti lankstumą bei mažinti kūno svorį.

Jau devintus metus  Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos 2- 4 klasės mokiniai dalyvauja projekte „Mokausi plaukti“. Šio projekto tikslas padėti vaikams lavinti ir formuoti taisyklingą laikyseną, suteikti galimybę išmokti plaukti, saugiai  elgtis vandenyje ir prie atvirų vandens telkinių. Trenerė Guoda Jonelytė – Lukoševičienė antrokus mokė  taisyklingo kvėpavimo, išsilaikyti vandens paviršiuje, plaukimo judesių gulint ant pilvo ir nugaros, saugaus elgesio taisyklių vandenyje. Prieš vasaros atostogas mokiniai su sveikatos specialiste aptarė pagrindines saugos taisykles prie atvirų vandens telkinių, sužinojo, kokią pagalbą galima suteikti  skęstančiajam. Paskutinėse projekto pamokose jau matėme, kad vaikai geba taisyklingai atlikti šuolius į vandenį, nuplaukti nemažą atstumą skirtingais plaukimo būdais. Kiekvienas mokinys stengėsi parodyti ko išmoko projekto metu. Jų džiaugsmas ir juokas parodo, kad vandenyje jie jaučiasi saugūs, moka taisyklingai kvėpuoti, yra fiziškai stipresni ir aktyvesni. Kineziterapeutas Arūnas ketvirtokus pakvietė į „Romantic“ viešbučio baseiną. Čia mokiniai atliko mankštas vandenyje. Po aktyvių užsiėmimų dalyviai vaišinosi žolelių arbata su citrina. Pasak mokinių, tai pačios smagiausios ir kitokios kūno kultūros pamokos, kurių su nekantrumu laukia kiekvienais metais.

Didelė dalis sužalojimų ir sveikatai pavojingų kritinių situacijų patiriama visiškai netikėtai ir toli nuo profesionalių medikų ar greitosios pagalbos punkto. Greitosios pagalbos medikai ne visada suspėja žaibiškai atvykti į nelaimės vietą, todėl nelaimingo atsitikimo ar ūmios ligos baigtis gali būti lemiama nukentėjusio žmogaus gyvybei. Šalia esantis žmogus padidina nukentėjusiam šansą išgyventi 2-3 kartus, o dažnai būna, kad šalia yra tik vaikas. Labai svarbu jį  išmokyti iškviesti pagalbą, neišsigąsti ir nepanikuoti.

Į projekto veiklas įtraukėme aktyvius užsiėmimus „Padėk draugui nelaimėje“ ir , „Pirmoji pagalba vaikams“. Ketvirtokai dalyvavo susitikime su GMP paramedikais. Svečiai mokinius supažindino su pradiniu gaivinimu, paaiškino, ką turi žinoti kiekvienas kviečiant greitąją pagalbą, sužinojo, kaip matuojamas plaučių tūris, širdies darbas, apžiūrėjo GP automobilį ir jame esančią įrangą.  Antrokus sveikatos specialistė supažindino su kraujavimo rūšimis, jų stabdymo būdais, pademonstravo ir paaiškino defibriliatoriaus veikimo principą, kaip suteikti pagalbą  nušalus, sušalus ir nudegus. Trečiokai su lektore Daiva mokėsi iškviesti pagalbą, neišsigąsti, nepanikuoti nelaimės ar traumos atveju, pravedė pratybas, kaip padėti užspringus, supažindino su pirmos pagalbos principais.

Tikimės, kad ateityje šiose pamokose gautos žinios ir įgūdžiai vaikams padės priimti teisingus sprendimus poilsiaujant prie atvirų vandens telkinių ar renkantis aktyvaus laisvalaikio formas, o gal kam nors ir išgelbėti gyvybę.

Aušra Džiugelytė