Konstitucinio Teismo nutarimas dėl lotyniškų rašmenų naudojimo asmenvardžiuose padėjo tašką ar atkėlė vartus?

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Tomo Davulio, Gintaro Godos, Aurelijaus Gutausko, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, 2023 metų liepos 5 dieną  priėmė nutarimą, kuriuo pripažįstama, kad Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas,  suteikiantis teisę atskirais atvejais Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų išrašuose naudoti lotyniškos abėcėlės rašmenis (be diakritinių ženklų), neprieštarauja Konstitucijai. Taigi q, w, x rašymas varduose ir pavardėse tapo galutinai tiesėtu.

Padėtas taškas

Kaip teigiama Konstitucinio Teismo nutarime, Seimas, nuspręsdamas dėl Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymo dokumentuose, privalo paisyti konstitucinio valstybinės kalbos statuso keliamų reikalavimų, tarp jų – saugoti valstybinę lietuvių kalbą, įvertinti jai galintį kilti pavojų, derėjimą su lietuvių kalbos tradicija, tačiau jis taip pat turi tinkamai įvertinti žmogaus teisių ir teisės į asmens privataus gyvenimo apsaugą – žmogaus vardas ir pavardė yra neatsiejamai susijusi su asmens tapatybe.

Komentuodama nutarimą teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska BNS-ui pažymėjo, kad šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra labai svarbus, nes juo baigiama  ne vienerius metus trukusi diskusija. „Šis nutarimas yra be galo svarbus ir mūsų piliečiams, kurie žino, kad turi teisę nesikreipdami į teismus pakeisti vardą ir pavardę ir išlaikyti lietuvišką pasą“, – tą dieną, kai buvo priimtas nutarimas, sakė ministrė.

Nepaisyta VLKK išvadų

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) Seimui svarstant Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą buvo pateikusi savo išvadas, kuriose buvo teigiama, kad ji nepritaria lotyniškų rašmenų įvedimui. Tačiau Seimo daugumai tai nesutrukdė priimti įstatymo, kuris dalies Seimo narių manymu prieštaravo Konstitucijai, dėl ko jie ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

Kaip teigia Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, ne vieną kartą buvo bandyta į asmenvardžių rašybą įtraukti lietuvių kalbos abėcėlėje nesančias raides, Konstitucinis Teismas atsižvelgdavo į VLKK išvadas ir tokiems siūlymams nepritardavo. Pastarasis Konstitucinio Teismo poelgis daliai Seimo narių liko nesuprantamas, nes šįkart VLKK išvadų nebuvo paisyta.

Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžiama, kad Seimas, priimdamas įstatymą, iš dalies atsižvelgė į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos  poziciją dėl pasiūlyto asmenvardžių rašymo ir tik atskirais atvejais leido vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne lietuviškais rašmenimis, o tie atvejai, kuriems komisija nepritarė, jos nebuvo įvertinti kaip keliantys pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, neteigta, kad jie nedera su lietuvių kalbos tradicija.

Teismas taip pat pareiškė, jog VLKK išvada negali būti be išlygų privaloma įstatymų leidėjams. Jo teigimu, Seimas turi atsižvelgti į tuos jam pateiktus pasiūlymus, kurie būtų įvertinti kaip keliantys pavojų lietuvių kalbai.

„Keistas šis Konstitucinio teismo sprendimas, nes prieš tai buvę du skirtingų Konstitucinių teismų išaiškinimai yra visiškai priešingi dabartiniam. Tame įžiūriu daugiau politikos negu teisės, – teigia Seimo narys Audronius Ažubalis. – Toks požiūris į savo kalbą yra labai susijęs su savigarba, tautiniu ir asmens orumu. Kai to trūksta arba dėl to užsimerkiama, ir turime tokį rezultatą. Matau, kad sąmoningai ar ne, bet mūsų šalies lyderiai vengia iš esmės spręsti šį klausimą, tik dairosi per petį. O kai dairaisi, ir turi tokią situaciją.  Politika, kurios buvo laikomasi Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikais, dabar yra kardinaliai pasikeitusi. Visos civilizuotos valstybės labai saugo savo kalbą, jos vaidmenį valstybės gyvenime. Net tokioje kai kuriais klausimais labai liberalioje šalyje kaip Danija, valstybinė kalba gerbiama, saugomas jos ypatumas. Mūsų atveju lieka tik apgailestauti ir tikėtis, kad ateityje galbūt susirinks kitos sudėties Konstitucinis teismas ir nuspręs kitaip.“

Kalba skaičiai

Kaip teigia teisingumo ministrės patarėjas Paulius Žeimys, nuo 2022 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo  įstatymo pataisa, Teisingumo ministerija patvirtino 718 išvadas (iš jų 481išvadą 2022 metais, 237 ‒ 2023 metais), pagal kurias Lietuvos Respublikos piliečiams buvo leista pakeisti asmenvardžius ir rašyti juos lotyniškos abėcėlės rašmenimis (įskaitant raides w, x, q).

Buvo leista pakeisti asmenvardžius:  

‒ 230 asmenų (iš jų, 201 vyresniam nei 16 metų asmeniui ir 29 jaunesniems kaip 16 metų) tuo pagrindu, kad pareiškėjas buvo ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir norėjo šiais rašmenimis užrašyti savo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles;

‒ 47asmenims (iš jų, 11 vyresniems nei 16 metų asmenims ir 36 jaunesniems kaip 16 metų) tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikos pilietis turi ar turėjo kitos užsienio valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;

‒ 2asmenims tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikos pilietis norėjo turėti tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją, kurie turi ar turėjo kitos užsienio valstybės pilietybę ir kurių pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje, ar vieno iš jų pavardę;

‒ 21 asmeniui (iš jų, 3 vyresniems nei 16 metų asmenims ir 18 jaunesniems kaip 16 metų) tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė įgyti užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;

‒ 319 asmenų tuo pagrindu, kad asmuo pakeitė pavardę į sutuoktinio pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis;

‒ 8 asmenims tuo pagrindu, kad asmuo, sulaukęs 16 metų, norėjo turėti tėvų ar vieno iš jų pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis;

‒ 91 asmeniui tuo pagrindu, kad jaunesniam kaip 16 metų vaikui suteikta tėvų ar vieno iš jų pavardė, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis.

Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas, nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios asmenvardžius keitė 392 vilniečiai, iš jų 81 – nepilnametis. Iš to skaičiaus 2023 metais asmenvardžius pakeitė 206 vilniečiai, iš jų 59 – nepilnamečiai.

Kaip pažymėjo Paulius Žeimys, šalyje daugiausia pakeista asmenvardžių su lotyniška raide W – 470 atvejų, iš jų 190 atvejų2023 metais.

Atverti vartai kalbos naikinimui?

„Mano manymu, šis Konstitucinio Teismo nutarimas sudaro precedentą įteisinti ir kitų nelietuviškų rašmenų naudojimą rašant asmenvardžius. Ir toks bandymas jau buvo. Seimui buvo pateiktas siūlymas įteisinti asmenvardžiuose rašmenis su diakritiniais ženklais. Laimei, šis siūlymas šįkart nebuvo priimtas. Ir ne vien opozicijos, bet ir dalies valdančiųjų balsais,  – mintimis apie Konstitucinio Teismo nutarimo galimas pasekmes dalijasi prof. habil. dr. Vilija Targamadzė. –Taigi yra pavojus, kad gali būti iškreipta lietuvių kalbos sistema. Juk jau tos trys raidės, mano manymu, neatitinka lietuvių kalbos abėcėlės sudarymo tvarkos. Lietuvių kalboje viena raidė yra vienas garsas, įvedus q, w, x rašmenis, atsiranda dviejų ir trijų garsų junginiai.“

Pasak Seimo nario Audroniaus Ažubalio, Lietuvoje vis labiau įsigali vartotojiškas požiūris į kalbą, ką akivaizdžiai parodo viešieji užrašai. „Tikimasi, kad angliški užrašai padės pritraukti daugiau investuotojų. Prieš metus lankiausi Hagoje, nė vieno pavadinimo ar kelio rodyklės angliškai. Viskas jų kalba. O juk olandai yra prekiautojų tauta, bet kalbai tai įtakos neturi. Manau, kad lietuvių kalbos stūmimas iš viešųjų erdvių, lotyniškų rašmenų įvedimas į asmenvardžių rašymą rodo ne tik savigarbos stoką, bet ir provincialumą, – mintimis dalijasi Audronius Ažubalis, o paklaustas, ką reikėtų daryti, priduria. – Kažkada kažkurioje laidoje, kurioje buvo kalbama, ko trūksta mūsų politikams,  esu pasakęs drastišką teiginį, kad labiausiai trūksta išsilavinimo. Daugelyje civilizuotų šalių yra aukštosios mokyklos, kurios rengia politikų, kurie ateityje vadovaus šaliai, sankaupą. Lietuvoje to nėra. Buvo tokių lūkesčių kuriant Tarptautinių santykių ir politikos institutą, bet jis nuėjo kažkokiais keistais keliais. Kokia gali būti diplomatija, jei atsisakyta dėstyti Lietuvos diplomatijos istoriją, kuriai yra 700 metų. Teiginys, kad apie Lietuvos diplomatiją bus kalbama bendrosios pasaulinės diplomatijos kontekste, rodo arba nevykusį požiūrį į savo šalies kultūrą, arba perdėtą globalumo siekį.“

Karolina Baltmiškė