Kodėl skaudą petį ir kodėl negalima šio skausmo ignoruoti?

Peties skausmas persekioja tiek jaunus, aktyviai sportuojančius, tiek ir ramų gyvenimo būdą propaguojančius vyresnius žmones. Kodėl atsiranda šis skausmas ir kaip jį gydyti? Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas-traumatologas Dalvinas Vaitiekūnas ragina su šiuo skausmu nesitaikstyti ir kuo greičiau kreiptis į medikus, nes uždelstas  gydymas tampa sudėtingesnis, o jį dar labiau komplikuoja pasikartojančios traumos.

Pasak D. Vaitiekūno, egzistuoja dvi dažniausios peties skausmų priežasčių grupės: traumos ir lėtinės ligos. Prie traumų priskiriami kaulų lūžiai, išnirimai, patempimai, sausgyslių sužalojimai, o lėtinėmis peties ligomis laikomos lėtinės uždegiminės, „sukamosios manžetės“ (raumenys ir sausgyslės, leidžiančios sukioti peties sąnarį) degeneracinės ligos, sąnarių artrozė, bursitai, ankštumo sindromas.

„Jei patyrėte peties traumą, greičiausiai teks susitikti su traumatologu. Specialistas nustatys diagnozę ir paskirs gydymą. Lūžiai gydomi konservatyviai – vienaip ar kitaip imobilizuojant ranką arba operuojant – atstatant lūžusius kaulo fragmentus ir juos fiksuojant įvairiomis metalinėmis konstrukcijomis“, – sako D. Vaitiekūnas.

Peties sąnario išnirimai, pasak gydytojo, taip pat labai dažna trauma. Peties sąnarį sudaro didelė rutulio formos žastikaulio galva ir nedidelė sekli sąnarinė duobė. Peties sąnarys – pats judriausias ir nestabiliausias sąnarys žmogaus kūne, todėl iš visų sąnarių žastikaulis išnyra dažniausiai.

„Tokią traumą gauti visai nesunku – kartais užtenka nugriūti ant ištiestos rankos, stipriai atvesti žastą ar petį išsinarinti gaudant sunkų svorį. Ši trauma dažnai persekioja imtynininkus, ekstremalaus sporto mėgėjus. Po žastikaulio išnirimo dažnai peties sąnarys tampa nestabilus – traumos kartojasi, žmogus ima baimintis pakartotinio išnirimo, riboja tam tikrus judesius ar fizinį krūvį“, – teigia medikas.

Gydant peties nestabilumą, kai nukenčia žmogaus gyvenimo kokybė ir jis negali užsiimti mėgstama veikla ar darbu, atliekamos dviejų tipų operacijos – susiūnamos plyšusios struktūros (operacija atliekama per mažus pjūvelius, naudojamas artroskopas, vaizdą gydytojas mato monitoriaus ekrane) arba sunkesniais atvejais atliekama kaulinė plastika – perkeliamas kaulas iš mentės ataugos papildant mentės sąnarinę duobę (operacija vadinama Latarjet procedūra). 

„Plyšusių struktūrų siuvimas tinka ne visais atvejais. Jei išnirimai kartojasi dažnai, įvyksta lengvai, lengvai atsistato – tenka daryti sudėtingesnę operaciją“, – apie pasikartojančių peties traumų gydymą kalba D. Vaitiekūnas.
Operacinis gydymas galimas ir dėl kai kurių „sukamosios manžetės“ pažeidimų. Dėl ankstesnių traumų, fizinio krūvio ar buvusių uždegimų su šiuo pažeidimu susiduria apie 20-40 proc. vyresnių kaip 60 metų amžiaus žmonių. Tiesa, dažnai ši liga yra asimptomė – pacientas nejaučia diskomforto. 

Operuojami ir uždegimo ar traumų pažeisti sąnariai: raktikaulio-mentės sąnariams atliekama rezekcinė artroplastika, sudilus žastikaulio-mentės sąnariui ir esant neefektyviam konservatyviam gydymui, atliekama sąnario keitimo dirbtiniu operacija.

„Sukamosios manžetės“ pažeidimą gali provokuoti ne tik ankstesnės peties traumos, sunkus, monotoniškas fizinis darbas, bet ir įgimti kaulų struktūros pokyčiai – neteisingai vaikystėje besiformuojantys kaulai. 

Anot gydytojo, su peties skausmu dažniau susiduria tam tikrų profesijų darbuotojai, kuriems tenka dažnai dirbti pakeltomis rankomis, pavyzdžiui: krovikai, elektrikai, dažytojai, tinkuotojai. 

„Teisybė, ne visos ligos gydomos operuojant. Specialistas įvertins ir parinks tinkamiausią gydymą – tai gali būti reabilitacinis gydymas, steroidų blokada, fizinių krūvių korekcija“, – sako D. Vaitiekūnas.

Svarbu neignoruoti skausmo

Gydytojo teigimu, efektyviausia peties skausmo ir traumų prevencija – adekvatus fizinis krūvis ir pečių juostos raumenų stiprinimas. 

„Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad prie aktyvios fizinės veiklos, po ilgesnės pertraukos, reikėtų grįžti pamažu – raumenys ir sausgyslės būna nusilpę, todėl traumą, raiščių plyšimą gauti yra visai nesunku. Pradedant sportuoti ar grįžtant prie mėgstamos fizinės veiklos, apkrovas reikėtų didinti palaipsniui ir, geriausia, pradėti prižiūrint profesionaliam treneriui“, – pabrėžia D. Vaitiekūnas.

Gydytojas įspėja – pajutus peties skausmą nederėtų delsti ir iškart pasirodyti medikui. „Jei jau pajutote peties skausmą, negalima pačiam užsiimti savigyda ir, pasiieškojus filmukų internete, susidaryti treniruočių programą. Pirma reikia kreiptis specialisto konsultacijai. Jus konsultuojantis ortopedas-traumatologas būtinai nukreips reabilitologo konsultacijai, jei jos reikės. Reabilitologas įvertins jūsų būklę ir parinks tinkamus pratimus, kurie stiprintų pečius ir padėtų išvengti skausmo“, – sako ortopedas-traumatologas. 

Patyrus traumą svarbu pasirodyti traumatologui, kad šis galėtų įvertinti, ar nėra lūžio, galėtų paskirti reikiamą gydymą, reabilitaciją, vaistų ar imobilizuoti petį. „Jei nustatomas raiščių patempimas, nerandama lūžio, o skausmas nepraeina 2–3 savaites, pacientui būtinai reikia kreiptis specialisto konsultacijai. Greičiausiai bus reikalingas papildomas ištyrimas – magnetinis rezonansas ar echoskopija, kad būtų galima įsitikinti, ar nėra rimtesnio pažeidimo“, – teigia medikas.

„Svarbu neignoruoti skausmo, nes problema gali tik paaštrėti ir tapti sunkiau grįžti į įprastą gyvenimą. Peties sąnaryje yra daug sausgyslių, raiščių, minkštųjų audinių, todėl ne visada paprasta iš karto nustatyti skausmo priežastį, o ir gydymas trunka ilgai. Gali būti, kad paciento gydymui pakaks tik mankštos, o galbūt reikės operacijos, specialios reabilitacijos, taip pat skirti dėmesį pakartotinių traumų prevencijai“, – teigia medikas.