Kodėl būtinas fizinis aktyvumas?

Ką pagalvojate, kai išgirstate frazę „fizinis aktyvumas“? Daugelis turbūt atsakytų, kad į galvą šauna sporto salės, bėgiojimo parke, ar plaukiojimo baseine vaizdai. Ir taip, jie būtų teisūs, tačiau iš tiesų fizinis aktyvumas apima ne tik įvairias sporto šakas, bet ir tokią veiklą kaip darbas sode, pasivaikščiojimas parke, namų ruoša ir netgi lipimas laiptais.

Bet koks judėjimas prisideda prie bendros fizinės sveikatos – gerina širdies ir kraujagyslių sveikatą, stiprina raumenis, didina lankstumą ir pusiausvyrą. Nemėgstantiems aktyvaus sporto turime gerą žinią: norint įtraukti fizinį aktyvumą į kasdienį gyvenimą, tikrai nebūtina lankytis sporto salėje.

Tad šiandien pažvelkime į tai, kodėl fizinis aktyvumas yra toks svarbus ir kaip aktyvesniais gali būti visi.

Fizinis aktyvumas ir sveikata

Fizinis aktyvumas yra labai svarbus norint tiek palaikyti, tiek pagerinti fizinę sveikatą. Reguliarus judėjimas stiprina širdį, gerina širdies ir kraujagyslių veiklą bei sumažina širdies ligų riziką.

Jis taip pat padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir taip užkirsti kelią diabetu, prisideda prie raumenų ir kaulų sveikatos, lankstumo bei gali sumažinti įvairių susirgimų riziką.  

Fizinė veikla degina kalorijas ir skatina medžiagų apykaitą taip padėdama reguliuoti svorį,  mažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir padidinti bendrą fizinę ištvermę.

Emocinė ir psichinė sveikata

Daugelis žmonių jaučiasi pavargę ir išsekę ne tik fiziškai, bet ir psichiškai. Mieguistumas dienos metu, energijos trūkumas, prasta nuotaika yra vos keli tokio išsekimo ženklai.

Reguliarus fizinis aktyvumas padeda pasirūpinti savo psichine sveikata ir emocijomis. Jis skatina endorfinų, dažnai vadinamų „geros savijautos“ hormonais, išsiskyrimą, kurie ne tik skatina geresnę savijautą, bet ir mažina skausmą. Taip pat yra įrodyta, kad fizinė veikla mažina depresijos ir nerimo simptomus, gerina nuotaiką, didina savigarbą bei prisideda prie didesnio pasitikėjimo savimi.

Fizinė veikla, ypač lauke ar grupėse, gali susitirpinti socialinius ryšius ir suteikti bendruomeniškumo jausmą. Be to, reguliari mankšta pagerina miego kokybę ir mažina stresą. Ar ne nuostabu?

Senėjimas ir ilgaamžiškumas

Atsiranda vis daugiau duomenų, kad reguliarus fizinis aktyvumas prisideda prie ilgaamžiškumo:  sumažina gyvenimo trukmę įtakojančių lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, tam tikros vėžio formos ir širdies ligos riziką.

Fiziškai aktyvūs žmonės dažnai senėja lėčiau ir ilgiau išsaugo gyvenimo kokybę bei nepriklausomybę. Be to, reguliari mankšta gerina pažinimo funkciją ir mažina su amžiumi susijusių psichikos ligų, tokių kaip Alzheimerio liga, riziką.

Pusiausvyros tarp veiklos ir poilsio svarba

Fizinio aktyvumo ir poilsio pusiausvyra yra labai svarbi bendrai sveikatai ir našumui. Fizinė veikla, nors ir naudinga, sukelia stresą kūnui, o štai tinkamas poilsis leidžia atkurti audinius, padeda augti raumenis ir atsigauti organizmui.

Pervargimas be pakankamo poilsio gali sukelti nuovargį ir padidinti traumų riziką, todėl į savo mankštos tvarkaraštį labai svarbu integruoti ir poilsio dienas. Tačiau tai nereiškia, kad šiomis dienomis reikia sėdėti ant sofos: mažo intensyvumo veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimas ar švelnūs tempimo pratimai, taip pat gali padėti atstatyti raumenis, o kartu ir išlaikyti kūną aktyvų.

Kaip pradėti judėti?

Yra daugybė priežasčių dėl kurių didelė dalis žmonių beveik nejuda ir nesportuoja. Vieniems trukdo ilgos darbo valandos, tačiau tokiu atveju galima pvz. pasivaikščioti pietų pertraukos metu, važiuoti į darbą dviračiu arba paėjėti iki tolimesnės autobuso stotelės.

Kitiems trukdo motyvacijos stoka, kurią įveikti padės malonios veiklos susiradimas ir pažangos stebėjimas. Galbūt vietoj bėgiojimo užteks darbo sode?

Fizinė veikla taip pat neturi brangi: galima rasti nemokamų užsiėmimų arba daryti pratimus pagal įrašus internete. Žinoma, tik pradėjus sportuoti specialisto patarimai gali padėti išvengti traumų. Galiausiai, labai padeda ir šeimos ar draugų įsitraukimas.

Veiklą pritaikykite sau

Jei nuspręsite iš karto nubėgti kelis kilometrus, motyvaciją greitai prarasite. Kiekvienam patinka skirtinga veikla, tad pasirinkite, kas džiugina jus. Tai gali būti šokiai, žygiai pėsčiomis, plaukimas ar komandinis sportas, o gal tiesiog pasivaikščiojimai parke su draugu.

Taip pat įsivertinkite savo dabartinį kūno rengybos lygį ir išsikelkite realius tikslus, kad palaipsniui didintumėte jėgą ir ištvermę. Turintys konkrečių sveikatos problemų turėtų kreiptis į specialistus, kurie padės susikurti saugų fizinės veiklos planą. Tad, svarbiausia žengti pirmąjį žingsnį.