Klaipėdos miestas ir rajonas susitarė dėl bendradarbiavimo

Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybės, siekdamos pagerinti abiejų savivaldybių gyventojų gyvenimo kokybę, pasirašė Ketinimų protokolą. Abiejų savivaldybių merų parašais patvirtintame dokumente įvardinti 7 projektai, apimantys vandentvarkos, švietimo įstaigų finansavimo, susisiekimo paslaugų organizavimo aspektus.
 „Realybė tokia, kad didelė dalis Klaipėdos gyventojų išsikėlė gyventi į priemiesčius, į Klaipėdos rajono teritoriją, tačiau jie ir toliau lieka klaipėdiečiais – jų gyvenimas verda uostamiestyje. Klaipėdos rajono gyventojai taip pat uostamiestyje dažni svečiai – čia dirba, gydosi, mokosi, pramogauja. Iš to kyla susisiekimo problemos, teisiniai ir mokestiniai infrastruktūros sukūrimo bei išlaikymo ginčai, kuriuos geri kaimynai turi išspręsti draugiškai“, – sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
 „Šis susitarimas pradeda naują etapą miesto ir rajono savivaldybių bendradarbiavime. O bendrų rūpesčių turime ir daugiau. Reikia koordinuoti pramonės plėtrą, kad naujos pramonės įmonės nekeltų diskomforto tiek miesto, tiek rajono gyventojams, spręsti atliekų tvarkymo ir kitus žmonėms svarbius klausimus“, – kalbėjo Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas.
 Pasak Artūro Šulco, Klaipėdos mero pavaduotojo, aktyviai dalyvavusio derybose su Klaipėdos rajono savivaldybe, kertiniai šio susitarimo dalykai – vandentvarkos projektai ir moksleiviai, kurie gyvena rajone, bet vyksta mokytis į Klaipėdą.
„Vandentvarkos atveju kalbame apie ES fondų paramą regionams 2014-2020 metų laikotarpiu. Jeigu Klaipėda su vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimu poreikių beveik nebeturi – kone 100 % tinklų mieste nutiesti, tai rajone – atvirkščiai. Rajonas nori pasinaudoti parama ir investuoti į infrastruktūros plėtrą gyvenvietėse, soduose. Kadangi ir miestą, ir rajoną aptarnauja mūsų bendra įmonė – AB „Klaipėdos vanduo“, savivaldybių susitarimas dėl finansavimo yra būtinas“, – aiškino A.Šulcas.
 Kita yda, kad iki šiol rajono savivaldybės gyventojai buvo verčiami apgaudinėti valstybę – ieškodavo būdų, kaip deklaruoti gyvenamąją vietą mieste, kad vaikai galėtų lankyti ugdymo įstaigas. Žinia, ugdymo krepšelį savivaldybėms moka valstybė. O švietimo įstaigos infrastruktūros išlaikymas  – pastato remontas, aplinkos tvarkymas, šildymas, elektra ir kita – jau konkrečių savivaldybių  rūpestis. Šios išlaidos Klaipėdoje vienam mokiniui kainuoja apie 364 eurus per metus.
 Naujovės laukia ir keleivių pervežimo paslaugų. Iki šiol galiojo absurdiška situacija, kad, pavyzdžiui, į Gargždus nuvežęs keleivį Klaipėdos miesto taksi iš ten keleivių imti negali. Šiuo apribojimus taksi paslaugoms ketinama panaikinti. O visuomeninį transportą Klaipėdos rajonas sutinka visiškai atiduoti į VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ rankas.
 Taip pat Ketinimų protokole numatoma, jog iki 2018 metų sausio per Karklę jau drieksis naujas dviračių takas. Kai kuriuos Ketinimo protokolų sprendimus turės patvirtinti savivaldybių tarybos, kai kuriems užteks savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo.  
 
Agnė Jonikaitytė