Klaipėdos galerijoje – Karinos Kazlauskaitės „Tekėjimas“

Segės. Iš serijų „Žuvelės ’23”, „Šaukštai ir šakutės ’23“, „Šautuvėliai ’23“, 2023. Rankšluosčio skiautės, varis; galvanoplastika, patinavimas, plieninė variuota adata.

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6) rugpjūčio 17 d., ketvirtadienį, 17.30 val. atidaroma Karinos Kazlauskaitės paroda „Tekėjimas“. Parodos atidaryme dalyvaus Klaipėdos universiteto profesorė Inga Dailidienė. Mokslininkė pasidalins žiniomis kaip Baltijos jūra susijusi su klimato kaita. Karinos Kazlauskaitės parodą pristatys menotyrininkė Dr. Salomėja Jastrumskytė. Paroda vyks iki rugsėjo 2 d. 

„Jūra yra egzistencinės ontologijos matmuo žmogui. Jūra ar jūromis matuojamas atvirumas būčiai, savikūra ir savidestrukcija. Jūros dimensija – tai, kas sutvarsto ar išvarto sąjungas tarp galios formų, kuriomis apspręstas pasaulis. Tačiau jūra yra ir save maudantis tragizmo modelis, netgi absurdo talpa – jei suprasime absurdą Alberto Camus prasme – t. y. imant galią kaip dabartį be išlygos, be paremiančios ateities transcendencijoje, o jūrą – kaip egzistencinio absurdo gaivalą, kaip vilties atsižadėjimo galios alkyje metaforą, nesvarbu, literatūra ar karas ją telktųsi kaip savo reikšmę. Karinos Kazlauskaitės projektas „Žmonių jūra“, pavirtęs paroda „Tekėjimas“, (nors pirminis pavadinimas gniaužė savyje gerokai šaižesnę, graikų tragedijai artimą, konotaciją) – atveria itin erdvų aspektą:  jūrą kaip talpą, galios ir/kaip absurdo talpą.

Absurdas – tai aklinas vilties užsklendimas nuoskendose – karinėje amunicijoje ir tūkstančiuose laivų, uždarytų po jūra, galioje, užrakintoje po vandens slėgiu, osmosinėje įtampoje, išlaikančioje formą dviejų slėgių kovoje, erozijoje, tarpininkaujančioje vandeningam naikinimui (rūdijančios karo talpos) arba metafizinės galios įgaunančioje konservacijoje (po vandeniu išsaugomos tūkstantmečių medinių gyvenviečių liekanos) – talpi ir galinga yra jūra. Šiuolaikinės jūrinės mitologemos apsemia militaristines paslaptis, o čia pat – dabartyje – kuriamos jūrinės kosmologijos tik iš jos vandenų kildina visa, kas bus. Jūra pasotina visus vaizduotės lygmenis – nuo genezių iki apokalipsių.

Absurdo sąranga yra būdinga Karinos juvelyrikai, objektams ir performansams. Absurdas kaip egzistencinis ready made pasirodo svaigiausiuose sugretinimuose, kuriuos taip mėgsta paradoksalus menininkės protas ir vaizduotė. Falo kaip galios simbolio ir militaristiškai nuodingos (nors tiksliau, užnuodytos) jūros sugretinimas yra mitologinio lygmens vaizduotės pasotinimas, talpinantis metafizinę karo ašį ir vakarietiškosios pa/sąmonės falocentrizmą. Tuo tarpu rankšluosčiai, viena būdingiausių Karinos braižo detalių, čia tampa savitas žmogaus egzistencijos intymumo s/teiginys – jie sugeria prakaitą ir susemia tremtį – nėra intymesnės tekstilės už rankšluostį, kuris hipostazuoja kūniškai porėtą žmogų – kaip nebūtiną ir atsitiktinį.

Atsitiktinumai, pvz., skendimai (dar – sprogimai, degimai, trūkiai etc.), yra jūros, bet taip pat ir absurdo modusai. Atsitiktinumas vilties neturi, vietoj paguodžiančio šuolio į transcendenciją jis slysta banglente – ir vadinamoji katastrofizmo estetika ploja jam panyrant puošniose bangose. Visa, kas kada nors pateko po jūra, atėjo ten iš netikėtumo –  katastrofa lyg kilpinis rankšluostis sugeria perteklių.

Po jūra – netikėta topografija Karinos kolekcijoje – asambliažai ir juvelyriniai epai, performansai ir rastų daiktų sugretinimai – jų vektoriai gręžiasi po Baltijos svoriu, kur batiskafas ir vaizduotės geismas sutampa.“ (Dr. Salomėja Jastrumskytė)

Karina Kazlauskaitė (g.1980), Lietuvos dailininkė. Metalo meno ir juvelyrikos dizaino magistrė. 2007 m. baigė Vilniaus dailės akademiją. 2008–2015 Kazlauskaitė gyveno ir dirbo Stavangeryje (Norvegija), buvo Norvegijos menų ir amatų asociacijos narė. 2016 metais tapo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) nare. Nuo 2020 m. išrinkta LDS Vilniaus skyriaus Metalo sekcijos pirmininke. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Menininkė kuria šiuolaikinius konceptualius papuošalus, taip pat neįprastus meno objektus ir instaliacijas, jungdama papuošalus su kitomis medijomis, pvz. fotografija, piešiniu, šviesos efektais ir kt. Kurdama papuošalus autorė eksperimentuoja integruodama įvairias medžiagas: klasikines ir ilgaamžes (sidabras, plienas, mineralai) bei organines ir trapias (stručio kiaušinio lukštas, žuvies oda, medžių sėklos, ašutų audiniai), o taip pat autorinėmis technologijomis paruoštas įvairias kitas medžiagas bei elementus.

Organizatorius – LDS Klaipėdos skyrius.

Projektą remia Klaipėdos miesto savivaldybė.

Galerijos darbo laikas: trečiadieniais–penktadieniais 12–19 val., šeštadieniais 11–16 val.

Valstybinių švenčių dienomis galerija nedirba.

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie skelbiami įvairiose medijos priemonėse renginio viešinimo tikslais.

Nuotr. autorius Klaus Leo Richter