Klaipėdiečiai aptarė visuomenės įtaką, tobulinant švietimą

Balandžio 21 d. Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centre vyko konferencija „Visuomenės indėlis švietimo tobulinime". Konferencija skirta Bendruomenių metams, Karalienės Luizės gimnazijos Puodžių gatvėje atidarymo 125-osioms metinėms. Konferenciją organizavo  asociacija „Mano miestas Klaipėda“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyrius, Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centras, Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centras, Vakarų Lietuvos tėvų forumas.
Konferencijos dalyvius pasveikino miesto meras Vytautas Grubliauskas, asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ prezidentas Gintaras Bendžius. Pastebėjimais apie esamą padėtį ir mintimis apie siekiamybes, tobulinant šalies švietimą, dalijosi švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė. Prieš konferenciją ji bendravo su pagrindinių mokyklų, progimnazijų, gimnazijų, ikimokyklinių įstaigų pedagogais, neformalaus švietimo ir tėvų atstovais, išsiaiškindama, kaip jie vertina švietime diegiamas naujoves, įsiklausydama į jų lūkesčius ir abejones, jų įžvalgas, kaip spręsti esamas problemas. Kaip pabrėžė viceministrė, diskusijose dalyvavę pedagogai vienu svarbiausiu geros mokyklos bruožu įvertino esamą mikroklimatą. O jis priklauso nuo galimybių laisvai veikti ir bendradarbiauti, nuo saugumo. Geroje mokykloje neturėtų būti įtampos. Geroje mokykloje – laimingi vaikai, laimingi mokytojai, laimingas vadovas ir laimingi tėvai. Joje pagalba kiekvienam suteikiama čia ir dabar.  Svarbiausi klaipėdiečių pedagogų nurodyti geros mokyklos bruožai – profesionalus mokytojas, lankstumas pokyčiams, stipri bendruomenė, geri mokymosi rezultatai, patrauklios ir saugios mokymosi erdvės, aprūpinimas šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, lyderystės puoselėjimas. Per susitikimus su viceministre išsakytuose pasiūlymuose gerai mokyklai kurti, pedagogai mano, kad labai svarbu mokytis dirbti su individualiais mokinio poreikiais, sudaryti mokykloje sąlygas mokiniui užsiimti patraukliomis veiklomis visą dieną, teikti mokymosi pagalbą „čia ir dabar“, gerinti mokinių mokymąsi. Svarbiausi pasiūlymai dėl mokytojo – mažinti kontaktinių valandų skaičių, didinti atlyginimą, skirti mokytojų padėjėjus, didinti pagalbos specialistų skaičių, įvesti etatinį mokytojo darbo apmokėjimą. Klaipėdos pedagogai siūlo tobulinti ir švietimo sistemą: atnaujinti bendrąsias programas, susitarti politinėms partijoms dėl švietimo tęstinumo, pertvarkyti mokytojų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą.
Kaip kabėdama konferencijoje pastebėjo viceministrė Genoveita Krasauskienė, klaipėdiečių pedagogų teigimu, gera mokykla labai priklauso nuo mokyklos bendruomenės. Nuo jos priklauso kryptingas skiriamų finansų panaudojimas. Mokyklos bendruomenei tenka svarbus vaidmuo keliant mokytojo prestižą, pedagogų skatinimas savo darbe vadovautis mokytojo profesiją atitinkančiomis vertybėmis, skatinant pedagogus pastoviai tobulinti kvalifikaciją, bendradarbiauti su kitomis mokyklomis ir institucijomis, mokytis įvertinti save, kurti šiuolaikišką atvirą kaitai mokyklą, organizuoti tėvų švietimą, stiprinti mokyklos bendruomenę.
Pedagogų teigimu, Klaipėdos mieste būtina mažinti vaikų skaičių  ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse, darželiuose įvesti neformaliojo ugdymo specialisto etatą, mokyklas labiau įtraukti į miesto gyvenimą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pedagogai siūlo sukurti informacijos perdavimo savivaldybėje modelį, didesnį dėmesį skirti socialinės veiklos skatinimu, įrengti dviračių saugojimo aikšteles, pertvarkant švietimo įstaigų tinklą, atsižvelgti į miesto bendruomenės poreikius, sukurti  Metodinį centrą Klaipėdoje  darbui su individualių poreikių vaikais, decentralizuoti buhalterijas.
Netrūko pageidavimų, išsakytų Švietimo ir mokslo ministerijai. Pedagogai siūlė ministerijai sukurti neformaliojo švietimo valstybinį modelį, tobulinti ES struktūrinių fondų panaudojimo galimybes, įvesti etatinį mokytojo darbo apmokėjimo modelį, didinti atlyginimą, keisti mokyklų finansavimo modelį, mažinti popierizmą, užtikrinti kokybišką vadovėlių rengimą, optimizuoti mokytojų skaičių, į programų rengimą įtraukti praktikus.
Konferencijoje apie visuomenės galimybes tobulinant švietimą, kalbėjo KU Viešojo administravimo ir teisės katedros lektorė dr. Edita Stumbraitė – Vilkišienė, Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė, Savivaldybės švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė.  Diskusijoje dalyvavo Rotary klubo „Maris" narys Valdemaras Vaičekauskas. Toliau darbas vyko grupėse: „Visuomenės indėlis švietimo tobulinime" (moderatorė Kristina Paulikė), „Pedagogo darbo kontekstas Klaipėdos mieste" (moderatorė Laima Juknienė, Lietuvos švietimo įstaigų profsąjungos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos susivienijimo pirmininkė), „Nepilnamečių saugumas: visuomenės požiūris ir būtinos priemonės" (moderatoriai Rita Borta, asociacijos „Mano miestas Klaipėda" valdybos narė, Aleksas Bagdonavičius, Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro direktorius, asociacijos „Mano miestas Klaipėda" švietimo grupės vadovas.
Pertraukos metu buvo iškilmingai atidengta: atminimo lenta, skirta karalienės Luizės gimnazijos atidarymo 125-mečiui paminėti. Idėjos iniciatorius ir mecenatas – Klaipėdos Rotary klubas „Karalienė Luizė".

Karolina Baltmiškė