Kitakalbius mokant lietuvių kalbos pasigendama mokytojų lituanistų

Daugiau kaip 20 metų Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) rengia lietuvių kalbos kursus, kuriuose  dalyvauja žmonės iš įvairių šalių. Ir šiemet, kaip teigia  šiems kursams vadovaujanti VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė, Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose mokosi lietuviškų šaknų turintys žmonės iš Italijos, Meksikos, Argentinos, JAV, Prancūzijos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos, Suomijos, Turkijos, Australijos, Brazilijos, Sakartvelo, Indonezijos.

Keliai, atvedę į kursus

„Šiemet VDU Kaune ir Vilniuje surengti intensyvūs lietuvių kalbos ir kultūros  mokymo kursai vyksta  kontaktu ir nuotoliu. Pandemijos laikotarpis pakeitė kursų organizavimo specifiką – iki pandemijos kursai vyko tik kontaktu. Taigi nuo pat pandemijos pradžios rengiame kursus ir nuotoliu. Kursuose ir studijose šiuo metu  dalyvauja 112 dalyvių. Studijos vyksta ir lituanistinių mokyklų bei Baltistikos centrų dėstytojams bei mokytojams. Studijose kontaktu ir nuotoliu dalyvavo 15 mokytojų iš Graikijos, Kipro, Airijos, Amerikos, Anglijos, Norvegijos, Turkijos, Ukrainos bei Lietuvos. Šiemet pirmą kartą studijose dalyvavo ir VDU studentė, besiruošianti  vykti į lituanistinę mokyklą Japonijoje. Taip pat ir dvi mokytojos iš Lietuvos mokyklų, norinčios bendradarbiauti su lituanistinėmis mokyklomis, – kursus apžvelgia Vilma Leonavičienė. – Lietuvių kalbos ir kultūros kursų dalyvius galima susiskirstyti į kelias grupes. Viena grupė – tai žmonės, turintys lietuviškų šaknų. Jų lietuvių kalbos žinios labai skirtingos. Vieni prisimena  iš močiutės išmoktą lietuvišką dainą ar giesmę, kiti gali pasakyti kelis lietuviškus žodžius. Tarp jų yra ir tokių, kurie mūsų kursuose dalyvauja jau ne pirmą kartą, tad ir jų lietuvių kalbos žinios nepalyginamai geresnės. Didelė dalis šios grupės dalyvių – žmonės, ieškantys savo šaknų. Per lietuvių kalbos mokymąsi tarsi atgimsta jų lietuviška tapatybės. Ir jiems  gana sėkmingai pavyksta tai įtvirtinti per lietuvių kalbą. Kitiems lietuvių kalba reikalinga siekiant karjeros. Atskirą grupę sudaro žmonės iš Baltistikos centrų, esančių Lenkijoje, Suomijoje, Ukrainoje. Yra studentų, kurie lietuvių kalbos mokosi dėl asmeninių interesų. Tai dažniausiai su lietuvaite ar lietuvaičiu sukūrę šeimą ir norintys išmokti savo sutuoktinio gimtosios kalbos. Mes juos vadiname šakelėmis.“

Nuo dirbtinio intelekto iki elementaraus kartojimo

„Pagrindinis kursų tikslas – padėti išmokti lietuvių kalbos. Tačiau šalia to, siūlome ir kitokias programas, padedančias pažinti šalį, jos kultūrą.  Siūlome dalyvauti įvairiuose klubuose, ekskursijose, diskusijose. Tai folkloro, mitologijos,  knygų, kalbos istorijos,  keramikos, kur kursų dalyviai susipažįsta su mūsų šalies kultūra, tradicijomis, sužino daugiau apie lietuvių kalbos santykį su kitomis indoeuropiečių kalbomis. Taigi duodamas platus kalbos spektras, kas tikriausiai ir žavi mūsų studentus. Iš praktinės lietuvių kalbos mokėjimo A1 lygio išeiname į labai plačią erdvę. Ir studentų domėjimosi skalė labai išsiskaido. Vieniems įdomi istorija, kitiems – istorinė gramatika, moderni kultūra, tapyba, menai“, – lietuvių kalbos mokymo ypatumais dalijasi kursų vadovė Vilma Leonavičienė.

Pasak pašnekovės, kalbos mokymosi išeities taškas – komunikacinis metodas, kurio esmė yra kalbinė intencija ir intencijai priskirta raiška. Metodai – labai įvairūs: nuo dirbtinio intelekto, skaitmeninių mokymosi platformų iki elementaraus kartojimo ir pratimų atlikimo. Kursuose dirba labai profesionalūs dėstytojai, patys dėstantys lietuvių kalbą JAV, Lenkijos Baltistikos centruose.

VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovės Vilmos Leonavičienės teigimu, vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo Lietuva susiduria mokant kitakalbius lietuvių kalbos – labiausiai pasigendama mokytojų lituanistų. „Reikia mokytojų, kurie mokėtų ne  tik lietuvių kalbą – patys turėtų kalbų mokymosi patirtį, kurie būtų pasirengę mokyti lietuvių klabą kaip svetimą, kaip paveldėtą“, – sako kursų vadovė.

Pamokos ukrainiečiams

VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centras aktyviai įsitraukė ir į valstybinės kalbos kursus, skirtus nuo karo pasitraukusiems ukrainiečiams. „Nuo karo pradžios iki liepos mėnesio savanorystės pagrindais Kaune ir Vilniuje rengiamuose mokymuose dalyvavo 1600 žmonių. Lietuvių kalbos kursus  pradėjome praeitų metų balandžio mėnesio pradžioje. Iki liepos mėnesio mokėme 45 grupes, – pagalbą ukrainiečiams apžvelgia Vilma Leonavičienė. ­– 2022 metais nuo liepos 1 dienos iki metų pabaigos centras organizavo mokymus trims suaugusiųjų ukrainiečių grupėms. Dvi grupės mokėsi kontaktiniu ir viena nuotoliniu būdu. Šiuos kursus, kuriuos finansavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, baigė 45 asmenys. 2022 m. gruodžio 1–19 d. vyko lietuvių ir anglų kalbos kursai Ukrainos piliečiams. Mokymus finansavo Jaunimo reikalų agentūra. Lietuvių kalbos kursuose kontaktiniu būdu dalyvavo 25 dalyviai, nuotoliniu būdu 27 dalyviai. Anglų kalbos kursuose kontaktiniu būdu dalyvavo 49 studentai.“

V. Leonavičienės teigimu, kursai vyko ir inicijuojant savanorystę bei mentorystę. Centro iniciatyva surengta 14 mokymų, kaip organizuoti intensyvius kursus ukrainiečiams, parengta ir išversta medžiaga į ukrainiečių kalbą.

2023 metų sausio mėnesį intensyviuose mėnesio kursuose Kaune ir Vilniuje dalyvavo 45, kovo – birželio mėnesiais 85 ukrainiečiai. Liepos mėnesį kursus pradėjo 40 ukrainiečių.

Nuo liepos mėnesio su Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro praktikante iš Turkijos trys ukrainiečių grupės (dvi vaikų ir viena suaugusiųjų) pradėtos mokyti ir anglų kalbos.

„Per kursus mokoma ne tik kalbos, bet ir organizuojama kultūrinė programa: paskaitos apie kultūrą, istoriją, ekskursijos, socialinės akcijos, keramikos, dailės dirbtuvės,  apsilankymas operos ir baleto teatre“, – lietuvių kalbos mokymo patirtimi dalijasi VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Karolina Baltmiškė