Kėdainiai turi savo vardyno specialistą – Rytą Tamašauską

Už ilgametę veiklą, skirtą vardyno tyrimams ir jų sklaidai, skulptūrėlės „Sraigė“ apdovanojimą pelnęs Rytas Tamašauskas, „Gimtosios kalbos“ vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė ir Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus pirmininkė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Rūta Švedienė

Kai Kėdainių rajono laikraščio „Rinkos aikštės“ vyriausioji redaktorė pasiguodė, kad Rytas Tamašauskas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos neseniai apdovanotas garbia „Sraigės“ skulptūrėle, atsisako duoti interviu, nes neturi laiko ir šiaip mano, kad pakanka jo apdovanojimą paminėti vienu sakiniu, nė kiek nenustebau. Rytas jau toks: kuklus, uždarokas, nemėgstantis fanfarų ir ilgų aplodismentų. Ir apskritai geriau jo netrukdyti, nes jis tiesiog dirba savo darbus. Tad buvau paprašyta kaip kolegė (mūsų kabinetai savivaldybėje beveik šalimais), Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus pirmininkė (Rytas pavaduotojas), kaip draugė (daug metų pažįstami ir jį vadinu draugu, nes juo labai pasitikiu) papasakoti apie Rytą: jo asmenybę, darbus, nuopelnus. Sutikau. Man labai patinka kuo nors pasidžiaugti, o kiti geri, protingi ir mieli žmonės, daug nuveikiantys, darbštūs ir energingi, mane pačią pakylėja ir įkvepia darbams bei veiklai. Ir tai yra laimė.
 
Kolegos ir vadovai gerbia
 
Koks Rytas kaip žmogus, asmenybė? Patikimas – tai svarbiausia, santūrus, ramus, tylus, darbštus, kuklus, šviesus, kultūringas, apsiskaitęs, užsispyręs, paprastas, atidus. Ir tai ne visi apibūdinimai.
 
„Rytas − labai atsakingas darbuotojas, kuris ne tik gerai atlieka savo tiesiogines pareigas, bet ir domisi savo kraštu, bendruomenės reikalais. Tai žmogus, kuris niekada neatsisakys padėti kitam, nesvarbu, kas tai būtų − vaikas ar garbaus amžiaus žmogus, vadovas ar eilinis darbuotojas“, − sako administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.
 
„Jautrus, labai kruopštus, istorijos ir literatūros žmogus“, − apibūdina mero patarėja Jorūnė Liutkienė. − Šio žmogaus unikalumas yra tas, kad jis mūsų kalbą nagrinėja per istorinį palikimą. Susieja kalbą ir krašto istoriją savo darbuose.“
 
„Rytas, matome, labai myli lietuvių kalbą ir skatina kitus taisyklingai ją vartoti, taip pat  domisi tautosaka ir vietovės, kurioje gyvena, istorija. Kaip kolega draugiškas, paslaugus, jeigu reikia, visada padeda susigaudyti sudėtingose kalbos vartojimo vingrybėse. Rytas visada užsiėmęs,  be galo darbštus. Žinom, kad  laisvalaikiu daug skaito ir tyrinėja bažnytinius metraščius. Toks yra mūsų skyriaus Rytas“, − sako kolegė Rasa Petrėtienė.
 
Mokslininko mąstysena
 
Neseniai, prieš trejus metus, Ryto Tamašausko, Aldonos Šliažaitės ir mano iniciatyva įsikūrė Kėdainiuose Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius. Rytas tapo pavaduotoju. Ir kartu iškart tapo… draugijos protu. Nė vienas rimtas (būna gi ir lengvesnių) draugijos renginys neapsieina be Ryto. Rengėm štai konferenciją apie Česlovo Milošo gimtinės vietovardžius – Rytas skaito pranešimą, biblioteka rengė konferenciją, skirtą Mikalojui Daukšai, – Ryto išsami ir solidi kalba, reikia suorganizuoti konferenciją, skirtą Kaziui Ulvydui, – Rytas žino, ką pakviesti į pranešėjus ir pats pasiryžęs daug ir išsamiai kalbėti. Prieš porą metų buvo organizuota konferencija, skirta vietovardžiams, prisikviesta Lietuvos instituto mokslininkų. Ryto pranešimas buvo rimtas, aktualus, moksliškas, parengtas be galo atsakingai ir kruopščiai.
 
Rytas turi mokslininko gyslelę. O ko reikia mokslininkui? Pirmiausia turėti idėjų, kelti hipotezes, turėti be galo daug kantrybės, kruopštumo, atsakingumo, aišku, žinių, smalsumo ir… polėkio. Toks ir yra Rytas. Kiek jis ką tyrinėja archyvuose, institutų duomenų bazėse, knygose, žinynuose – viską daro atidžiai, kiekviena detalė ir dalelė jam svarbi, viskas įdomu, gautus duomenis reikia susieti ir išvadas daryti, o dar reikia sugebėti išmaniai, išsamiai ir atidžiai pateikti visuomenei.
 
Keli biografijos faktai
 
Gimė Širvintų rajone 1960 m. Baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą. Daug metų dirbo mokytoju Molėtų ir Kėdainių rajone (Akademijos vidurinė mokykla) bei mieste („Atžalyno“ vidurinė mokykla). Nuo 2007 m. vidurio dirba Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriuje.

Suteikta lietuvių kalbos mokytojo metodininko, papildomojo ugdymo mokytojo metodininko, lietuvių kalbos mokytojo eksperto, kvalifikacija. 12-os Ryto vadovautų darbų autoriai moksleiviai tapo Lietuvos jaunųjų filologų konkurso laureatais. Jaunųjų tyrėjų darbai buvo iš kalbos, tautosakos. Rytas – Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas, Lietuvos kraštotyros draugijos garbės kraštotyrininkas, Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo ,,Pagalba Lietuvos vaikams“ premijos laureatas. Paskelbtas Akademijos vidurinės mokyklos Metų mokytoju (2004–2005 m. m.).
 
Svarbiausi darbai
 
Yra dalyvavęs įvairiose ekspedicijose – Lietuvių kalbos institutui rinko vardyno, leksikos duomenis, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui – tautosakos medžiagą. Parengė įvairių kraštotyros rinkinių (rankraščiai, mašinraščiai). Dalis rinkinių perduota Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynui, Lietuvos istorijos institutui, Lietuvos kraštotyros draugijos archyvui.
 
Leidinių autorius: ,,Istoriniai etiudai apie Dotnuvos žydų bendruomenę (XVIII–XX a.)“ (Akademija, 2005), „Dotnuvių datos“ (Kėdainiai, 2012), „Josvainių krašto vardynas“ (Kėdainiai, 2020).
 
Nuo 2013 m. pabaigos Rytas rengia Kėdainių krašto vietovardžių žodyną. Mano manymu, tai svarbiausias jo darbas. Jau surinkta medžiaga – ištirta, aprašyta, apibendrinta – lipa per 1 400 psl. Smalsu, koks bus tai darbas. Lauksime!
 
Dar viena Ryto veiklos sritis, kaip matau, jam labai arti širdies, − prieš metus pradėjusi veikti el. svetainė www.dotnuviai.lt.
 
Ekskursijų vadovas, pranešėjas, straipsnių autorius
 
Turbūt daugiausia ekskursijų Rytas yra suorganizavęs ten, kur gyvena, t. y. Akademijoje ir Dotnuvoje. Jis nemažai metų globojo Lietuvos žemdirbystės instituto muziejų, kaupiantį daug istorinės medžiagos, bendravo su krašto šviesuoliais, daug visko perskaitė senojoje spaudoje ir archyvuose, tad nenuostabu, kad daug kas nori su juo pakeliauti po Akademiją ir Dotnuvą, o Rytas neatsisako. Kasmet jis vidutiniškai surengia apie dešimt ekskursijų įvairaus amžiaus keliautojams. Kai Rytas veda ekskursijas ir pasakoja, jo akys švyti, jis pats būna užsidegęs, o informacijos visada turi labai išsamios ir įdomios. Ir svarbiausia − visi tie dalykai būna jo paties surasti, išstudijuoti, patikrinti. Tad ekskursijos būna įdomios, išskirtinės, be abejo, naudingos.
 
Rytas dažnai kviečiamas skaityti pranešimų – apie kalbą, istoriją. Konferencijose, šventėse. Štai vien 2019 m. jo skaityti pranešimai: Akademijos gimnazijoje – pranešimas „Sausio 13-osios dalyviai ir liudininkai“; Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre – „Kėdainių krašto vietovardžių įdomybės“; Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus konferencijoje „Kėdainių krašto vietovardžiai: rinkimo ir tyrimo istorija, reikšmė ir įamžinimas“ – „Kėdainių krašto vietovardžių ypatybės“; Dotnuvos bendruomenėje – „Dotnuvos krašto vietovardžiai“; Akademijos kultūros centre – „Kėdainių krašto vietų vardai: klasifikacija, kilmė ir prasminiai ypatumai“; Pajieslio bendruomenėje – „Daiktų istorijos kraštotyrininko akimis“; Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus konferencijoje – „Česlovo Milošo gimtinės vietovardžiai“; Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus ir Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos konferencijoje „Mikalojaus Daukšos POSTILEI 420“ – „Kėdainių krašto vardynas: Daukša, Daukšiai“; Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus ir Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos konferencijoje, skirtoje Aleksandrui Žirguliui, – „Gimtasis kraštas Aleksandro Žirgulio prisiminimuose“; Dotnuvos pagrindinėje mokykloje – pranešimas-pamoka „Vietovardžių etimologija ir padavimai“; Truskavos kultūros centro renginyje, skirtame Vietovardžių metams, – „Truskavos krašto vietovardžių ypatumai“.
 
Dabar Rytas rengiasi skaityti pranešimą Kaziui Ulvydui skirtoje konferencijoje, kuri įvyks, kai tik bus galima rengti viešus renginius gyvai.
 
Kasmet Rytas paskelbia nemažai straipsnių Kėdainių rajono savivaldybės svetainėje, vietos ir šalies spaudoje, portaluose. Vėl pažvelkime į vienus Ryto darbų metus. Štai 2019-ųjų metų straipsniai: Tarp tauriųjų pedagogų – Romualdas Vytautas Lengvinas; Raštingiausieji nacionalinio diktanto konkurse; Paukščių migracijos magijos pakerėtas: akademikui Mečislovui Žalakevičiui – 70: [interviu], Kemėšiškiai: kaimas, pavadintas pagal kunigo F. Kemėšio pavardę; Valinava – pavadinimas iš meilės; 1613-ųjų Gegužinės ieškant Dotnuvos krašte; Vietovardžio Josvainiai pavadinimo kilmė ir daryba, Apie išvaizdą ir charakterį – Pelėdnagių varde, Pelėdnagių kaimo pavadinimą šalis titulavo gražiausiu; Devynduoniai: mitiniai pasakojimai ir kalbinės asociacijos; Šalčmiriai – nuolat užtvindyti šalčio; Minčiukų gijos – iki Minsko (žodžio, pavardės ir gyvenamosios vietos vardo kilmė); Dotnuvių Daumantai; Aklapuodžiai: varde slypi realijos; Renkame įdomiausią Kėdainių rajono savivaldybės istorinį vietovardį; Šventybrastis: apie vizualumą ir sakralumą;Kėdainių krašto vardynas: Daukša ir Daukšiai; Piliukas: tarp istorijos įžvalgų ir tautosakos; Žebgraužiai: žodžių prasmės ir žmogaus vertė; Tėvas Stanislovas: žmogui ir dievui; Apie arklius 1603 m. – Mantviliškio šeimininkas; Seimas paskelbė apie 2020-ųjų minėjimus.
 
Iš pranešimų ir straipsnių pavadinimų matome, kad dažniausiai Rytas vaikšto kraštotyros ir vietovardžių takais.
 
2019 m. savivaldybės svetainėje rinkome gražiausią istorinį vietovardį (išrinkti Devynduoniai), pernai rinkome gražiausią upėvardį (išrinkome Ašarėną). Be Ryto aprašų tie rinkimai būtų buvę paviršutiniški ir neįdomūs: nes ką gi reiškia vienas vienužis pavadinimas? Mažai. O kai perskaitai apie to pavadinimo darybą, semantiką, o dar kokią legendą sužinai – visai kas kita. Tai paskatina žmogų domėtis ne tik kalba, bet ir krašto istorija.
 
Vertas garbaus SRAIGĖS apdovanojimo
 
Kai Valstybinė lietuvių kalbos komisija pakvietė siūlyti pretendentų į apdovanojimą už lietuvių kalbos puoselėjimą kandidatūras, Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius pasiūlė LKD valdybai teikti prašymą 2021 m. apdovanojimą už lietuvių kalbos puoselėjimą skirti LKD Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus pirmininko pavaduotojui, kraštotyrininkui, Kėdainių krašto vardyno tyrėjui ir populiarintojui, kalbinio švietimo organizatoriui Rytui Tamašauskui.
 
Džiaugiamės, kad Rytas Tamašauskas buvo įvertintas už ilgametę veiklą, skirtą vardyno tyrimams ir jų sklaidai. „Sraigės“ skulptūrėlė ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos diplomas Rytui bus įteikti gegužės 7 dieną, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje.
 
Skulptūrėlė „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomas taip pat bus įteikti profesoriui daktarui Ernestui Kutorgai – už parengtą ir išleistą daugiatomio leidinio „Lietuvos grybai“ III tomo 6 knygą „Lietuvos grybai. Inoperkuliniai diskomicetai“.
 
Taigi mūsų Rytas Tamašauskas savo darbais stoja greta mokslininkų.
 
Rūta Švedienė
 
Straipsnis paskelbtas https://www.rinkosaikste.lt