Karinos Kazlauskaitės konceptualios juvelyrikos parodos atidarymas

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko jaunosios kartos menininkės Karinos Kazlauskaitės konceptualios juvelyrikos dirbinių ir objektų parodos „Gamta kaip žaislas“ atidarymas, dalyvaujant autorei. Tai jau trečioji profesionalios menininkės paroda,  eksponuojama Šilutėje.

Parodos autorė, gimusi ir augusi Šilutėje, Vilniaus dailės akademijoje baigė metalo meno ir juvelyrikos magistro studijas. Nemažai keliavo po platųjį pasaulį. Šiandien ji gyvena ir kuria Bajorų kaime (Rokiškio r.). K. Kazlauskaitės kūrybos laukas – universalus, tad kalbėti apie ją tik kaip apie juvelyrę būtų per siaura. Kūriniai atspindi platų meninės raiškos spektrą: objektai, instaliacijos, juvelyrika, fotografija, fotoobjektai.

Karina nuo 2016 metų yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Jos darbai eksponuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Norvegijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Brazilijoje, Amerikoje, Australijoje.

Dar studijų metais ši menininkė drąsiai eksperimentavo kurdama neįprastus juvelyrikos kūrinius bei netradicinius objektus iš įvairių organinių medžiagų. Šalia tradicinių juvelyrikos medžiagų, įvairių metalų, akmenų, gintaro ir kitų, K. Kazlauskaitė imasi ir netikėtų sprendimų: objektus komponuoja iš kiaulės šlapimo pūslės, džiovintos kiaulės žarnos, sidabrą derina su stručio kiaušinio lukštu, medžių sėklomis, nevengia ir sintetinių derinių.

Atidarytoje parodoje eksponuojama serija sidabro papuošalų iš ciklo „Radiniai gamtoje ir buityje“ ir darbai iš serijos „Rožytės“, kurie sukurti remiantis autorės prisiminimais apie vaikystėje pasigamintus žiedelius iš spalvotų laidų.
Šiuolaikinės juvelyrikos, kaip ir daugelio meno sričių, suvokimo ribos pradėjo plėstis XX a. 7-ajame dešimtmetyje, kai idėja tapo pamatiniu pagrindu, o medžiagiškumas, funkcionalumas, materialumas liko antrame plane. K. Kazlauskaitė vadovaujasi konceptualiosios juvelyrikos principu – „čia galima viskas“. Menininkė naudoja ir kitas šiuolaikinio meno technikas – instaliaciją, video, performansą, fotokoliažą. Jos darbai skirti žiūrėti, domėtis, kvestionuoti įvairius pojūčius, keliamas sąsajas ar prisiminimus. Autorė teigia: „Kurdama papuošalus arba objektus, rinkdamasi medžiagas remiuosi savo asmenine patirtimi, prisiminimais. Pavyzdžiui, papuošalai ir objektai iš ciklo „Rožytės“ – tai vaikystėje žaisti žaidimai, kuriuos daugelis prisimena, o žiedelius iš spalvotų vielelių sukdavome su kiemo draugais. Pergamento medžiagą atradau tyrinėdama senoviškus žaislus iš gyvulinės kilmės medžiagų, tokių kaip kiaulės pūslė, iš jos anksčiau vaikams gamindavo žaislus – balionėlius arba barškučius, pribertus žirnių. Šiais laikais tokios medžiagos priskiriamos prie atliekų. Gamta ir gyvūnai yra vieni iš pagrindinių kūrybos simbolių ir įkvėpėjų. Mano kūryboje šios medžiagos stimuliuoja ne šiuolaikines tvarumo idėjas, o reflektuoja žmogaus santykius ir pasikeitusius vartojiškumo įpročius.“
Kitą dieną menininkė vedė dviejų valandų trukmės edukacines dirbtuves, kuriose dalyvavo Šilutės Pamario progimnazijos moksleiviai ( technologijų mokytojos metodininkės Jurgita Balčytienė ir Asta Memytė). Pristačiusi dalyviams su parodą, autorė paaiškino  moksleiviams, kas yra konceptualus menas. Vėliau vyko praktiniai užsiėmimai. Vaikai turėjo galimybę susikurti sau juvelyrinį dirbinį iš buityje naudojamų daiktų, gamtoje randamų medžiagų. Daugumai patiko iš spalvotų plastmasinių vielelių nusipinti spalvingą, močiučių vaikystę primenantį žiedą.

Edukacinės dirbtuvės bei parodos atidarymas organizuotas įgyvendinant projektą „Meno mūzų improvizacijos“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės.

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (Parodų salė, I aukštas, Tilžės g. 10) Karinos Kazlauskaites konceptualios juvelyrikos paroda „Gamta kaip žaislas“ veikis iki gruodžio 30 d. Maloniai kviečiame apsilankyti!
 
Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyrius