„Kalbos kelias“ startavo Klaipėdoje: nuo Mažvydo iki valstybinės kalbos

Rugsėjo 8 dieną naujienų svetainės www.manokrastas.lt diskusijų ciklas „Kalbos kelias“, skirtas Jono Jablonskio 160-osioms metinėms startavo Klaipėdoje. Projekto partneriai – Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės biblioteka. Projekto rėmėjai Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Diskusija vyko ne tik tiesiogiai, bet ir buvo trasliuojama.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja dr. Inga Strungytė-Liugienė susitiko su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku. Komisijos pirmininkas pasidžiaugė, kad uostamiestyje gerbiama valstybinė kalba ir nėra pažeidžiami jos vartojimo reikalavimai, pristatė šiuo metu rengiamą naują savivaldybėse dirbančių kalbos tvarkytojų veiklą reglamentuojantį dokumentą. Tuo pačiu pirmininkas su meru aptarė galimybę kitais metais, kai Klaipėda taps Europos jaunimo sostinę, numatyti renginį, skirtą lietuvių kalbai.

Vėliau, keliaudami po uostamiestį kartu su dr. Arūnu Baubliu, prisiminėme Klaipėdos indėlį, puoselėjant šiame krašte lietuvybę ir Mažosios Lietuvos asmenybes, prisidėjusias kuriant lietuvišką raštą. Galbūt nedaugelis žino, kad ir dabartinė Respublikinė Klaipėdos ligoninė suvaidino svarbą vaidmenį lietuvių kalbos kūrime – čia gimė nemaža dalis lietuviškų medicinos terminų. Didelį vaidmenį lietuvybės puoselėjime atliko ne tik Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis, bet ir daugelis kitų Mažojoje Lietuvoje dirbusių kunigų. Kaip teigė mokslininkas, jam pavyko aptikti dokumentą, iš kurio matyti, kad vienas svarbiausių reikalavimų šio krašto kunigams – gerai kalbėti lietuviškai. Klaipėdoje kunigai, rengiami dirbti Mažojoje Lietuvoje, buvo mokomi lietuviškos šnekos.

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja dr. Inga Strungytė-Liugienė apžvelgė senųjų lietuvių kalbos rašto – Martyno Mažvydo, Danieliaus Kleino indėlį į lietuviško rašto atsiradimą, jų skurtas raides, tarp jų ir Danieliaus Kleino sukurtą „ė“, kuriai įamžinti sumanyta Kaune pastatyti paminklą.

Mokslininkė pažymėjo, kad Europos kalbų kontekste lietuviai kurdami raštą ir bendrinę tikrai nevėlavo. Tai buvo kuriama tuo pačiu metu, kaip ir daugelio kitų tautų. Pirmieji lietuviško rašto kūrėjai, ne tik ieškojo, kokiais rašmenimis užrašyti vieną ar kitą žodį, bet ir ieškojo labiausiai lietuviškumą perteikiančių žodžių, nes tuometinė kalba buvo prikaišiota įvairių svetimų žodžių. Ir tai paliudija mokslininkės pacituoti Danieliaus Kleino žodžiai: „Kodėl ir mums neišdailinti šios kalbos, kurią daugelis laiko barbariška ir netvarkinga, išradingomis taisyklėmis, kad nuvalytume tą purvą, kuriuo taip ilgai ji buvo aptaškyta, ir ji džiugintu visus mus savo blizgėjimu.“

Klaipėdos universiteto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Jūratė Lubienė gilinosi į lietuviško žodžio atsiradimo paslaptis. „Mokslininkai kartais juokauja, kad lietuvių kalba, būdama tokia sena, turi tokį jauną raštą“, – pabrėžė mokslininkė.

Dr. Jūratė Lubienė priminė, kad Martyno Mažvydo katekizmas – ne tik lietuvių raštijos, bet ir lietuvių kalbos gramatikos, terminijos, pasaulietinės poezijos pradžia.

Mokslininkė pabrėžė, kad kalba gyvas organizmas ir ji keičiasi. Ir tai nėra blogai. Juk šiandien, jei kas sukalbėtų „Tikiu Dievą Tėvą“ taip, kaip ši malda buvo kalbama XVI–XVII amžiuje, tikriausiai ne visi suprastume. Ar daugelis suprastume, kaip šiandien sakome maldos fragmentą …pakastas nužengė į paskandas…, …švęskisi vardas tavo..? „Kalba kaip upė. Su dviem krantais. Šnekamoji kalba kaip miškas. Bendrinė kalba kaip parkas“, – sakė dr. Jūratė Lubienė.

Apie šiandieninę lietuvių kalbą, jos kūrimą mintimis dalijosi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis. „Šiandien mes vaikus mokykloje mokome skaityti, mokome rašyti, mokome taisyklių, bet ar vaikui paaiškiname, kodėl mums labai svarbi gimtoji kalba. Aš to pasigendu. Jei viešojoje erdvėje formuojama nuomonė, kad kalbėkime ir rašykime bet kaip, svarbu, kad mus suprastų, ar vis tik turime kalbėti taisyklingai. Bendrinė kalba yra meno kūrinys, prie kurio kūrime turime visi prisidėti“, – pabrėžė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.

Karolina Baltmiškė