Kaip šauksi, taip atsilieps: gero elgesio su šunimis pamoka Aukštadvario bibliotekoje

Mes mylime gyvūnus. Tai teiginys, tinkantis didžiajai daliai žmonių. Tačiau ar mokame deramai jais rūpintis, ar suprantame jų poreikius, ar elgiamės su jais taip, kaip geriausia jiems, o ne mums? Tikra tiesa, kad su gyvūnais bendraujantis vaikas būna ramesnis, geresnis, lengviau įveikia uždarumą ir nepasitikėjimą savimi. Juk rūpindamasis naminiu augintiniu jis ugdosi atsakomybę už silpnesnę būtybę, empatiją. Kiekvienam gyvūnui būdinga savita elgsena, psichologija. Padėję vaikui tai suprasti ir išmokę saugiai elgtis su gyvūnais, išvengsime ir galimų bėdų.
Ko gero, dažniausiai vaikams patikima auginti šunis ir jais rūpintis. Svarbu, kad vaikai, leisdami laiką su šunimis, ne tik suprastų savo atsakomybę, bet ir mokėtų auginti šunis taip, kad būtų užtikrintas jų pačių, aplinkinių saugumas ir šuns gerovė. Europos kinologų organizacijos vieningai sutaria, kad vaikų ir suaugusiųjų švietimo programos, atsakingų šeimininkų paruošimas ir tolimesnis ugdymas yra svarbesnis nei teisiniai draudimai ir bausmės.
Nors protingas elgesys su šunimis turėtų būti genetiškai užprogramuotas, prisimenant, jog šunys buvo pirmieji žmogaus prijaukinti gyvūnai, tapę geriausiais draugais, realybė dažnai yra kitokia. Deja, kasmet daug vaikų apkandžiojami šunų, o gyvūnai išmetami į gatves, atiduodami į prieglaudas, su jais žiauriai elgiamasi. Tokių baisių istorijų būtų mažiau, jei mokytume vaikus ir jaunimą atsakomybės už augintinius.
Norint priminti saugaus elgesio su šunimis pagrindus, Aukštadvario biblioteka pakvietė organizacijos „Vilko daina“ atstovę Agnę Dovidę su jos augintiniais haskių veislės šunimis Sapiu ir Waya į susitikimą su vaikais. Kartu atvyko Vilė su nekilminga linksmuole Drama, paimta iš gyvūnų prieglaudos. Daug išgirdome apie tai, kaip elgtis su šuniukais galima, o kaip ne, kuo jie skiriasi nuo žmogaus, ką mėgsta. Smagiausia vaikams, ko gero, ir svečiams – žaidimai, lakstymai per vaikų nugaras, šokinėjimai ant kelių ir pasiglostymai. O kur dar Vilko daina – bendras vaikų ir šunų choras… Drama parodė savo išmoktus triukus ir žavėjo energija bei meile šeimininkei. Vaikai galėjo gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus, pavyzdžiui, kaip atgauti augintinio pasitikėjimą, jeigu kažkada jis buvo nuskriaustas.
Puiku, kad vaikams reikalingos žinios suteikiamos žaidimo, pramogos forma. Tikimės, kad dalyviai ne tik patyrė džiaugsmingų įspūdžių, bet ir gavo naudingos informacijos, o ją panaudos bendraudami su savo augintiniais.
 
 
Ramunė Jarmalavičiūtė,
Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario filialo vyr. bibliotekininkė