Kai esi senas, niekam nereikalingas ir atvežtas numirti arba apie senų gyvūnų likimus

Ne paslaptis tai, kad senais augintiniais vis dažniau norima atsikratyti. Taip nutiko ir Leopoldui.

„Užmigdykite jis jau senas", – toks reikalavimas nuskambėjo iš buvusiųjų šeimininkų. Šuo sunkiai vaikšto dėl savo amžiaus ir tai visiškai suprantama, juk senatvė tiek žmogui, tiek gyvūnui yra tokia pat sunki.

Leopoldas buvo „priduotas" į gyvūnų prieglaudą, kaip senas ir niekam nereikalingas. Tarsi sendaiktis išvežtas į šiukšlyną…

Mes pagrįstai keliame klausimus: kodėl kai gyvūnas tampa lėtas ir nebe toks žaismingas taip lengvai be skausmo širdyje juo atsikratoma? Ar dešimt metų buvęs šeimos nariu ir ištikimai tarnavęs šuo buvo tik daiktu jūsų širdyje? Ar per dešimtmetį nebuvo džiaugsmingų minučių kurios galėtų pakeisti tokį netikusį sprendimą? Šuo ištikimiausias žmogaus draugas, o jūs ištikimybės pamokų taip ir neišmokote?

Veterinarijos gydytojo misija yra gydyti ir gelbėti gyvūnus, jiems padėti nugalėti ligas. Daugelis veterinarijos gydytojais tapusių žmonių tokią profesiją pasirinko ne dėl pinigų, o dėl pašaukimo. Daugelis turi savo namuose mylimus augintinius ir supranta, jog kartais veterinarijos gydytojui tenka priimti sudėtingą sprendimą palengvinti nepagydomo, skausmingo gyvūno kančią ir atlikti eutanaziją, visuomenėje vadinamą užmigdymu.

Lietuviškai, šios psichologiškai sunkios procedūros pavadinimas skamba taisyklingiau, nei tarptautinis tarsi tik bejausmis terminas. Veterinarijos gydytojų vardu norime pasakyti, jog kviečiame leisti augintiniui užmigti ant jūsų rankų, paglostytam ir nuramintam…

Patikėkite, jog rašant šias eilutes tvenkiasi ašaros. Ir žinome, jog kiekvienam veterinarui ne kartą teko išverkti gausybę ašarų augintinio savininkui išėjus, nes jam būnant reikia būti stipriam ir nepalūžti. Jeigu visai svetimais būdami, veterinarijos gydytojai rauda dėl jūsų augintinių, kaipgi neraudate jūs?

Mūsų įstatymai numato jog sveikus gyvūnus eutanazuoti draudžiama. Senatvė tai nėra liga dėl kurios gyvūnas negalėtų gyventi, tai tik fiziologinė būsena, todėl Nuaro veterinarai priėmė aiškų sprendimą – leisti Leopoldui gyventi. Taip ir gyvena jis prieglaudos narve, o mes viltingai kreipiamės į jus ir ieškome jam namų.

Leopoldas yra 10 metų, Labradoro mišrūnas, patinėlis, labai meilus ir prieraišus. Taip, jis jau senukas, todėl ne toks pajėgus ir žaismingas, rekomenduotinas vyresniam žmogui ar šeimai su mažais vaikais, nes jis visada bus šalia, vizgins uodegą ir pabučiuos į skruostą, nelėks ir nešokinės. Jis yra labai geros širdies šuo, atsidavęs žmogui, klauso kiekvieno žodžio ir ramiai tipena iš paskos. Tokių kaip Leopoldas mūsų prieglaudoje yra ir daugiau, o kiekvienas jų turi savo gyvenimo istoriją ir liūdną seno šuns likimą. Bet apie juos papasakosime kitą kartą…

Nors ir nuskriaustas gyvenimo, bet vis dar tikimės jog likusius gyvenimo metus šuo Leopoldas nugyvens šiltame namų guolyje, o ne voljero būdelėje. Tu gali jį priglausti, paglostytį ar bent pavedžioti? Aplankyk jį Klaipėdos Nuare, Kaukėnų g. 8, Kalnuvėnų km, Sendvario sen, Klaipėdos rajone. Informacija tel 868736888 arba klausk NuarasLietuva Facebook’e