Jeruzalėje vienas iš dažniausiai lankomų – Šindlerio kapas

Nė viena šalis nėra taip lankoma piligrimų, kaip Izraelis – žemė, kurioje yra net kelių religijų švenčiausiosios vietos. Nuo viduramžių iki mūsų dienų ši šalis traukia keliautojus, siekiančius apmąstyti gyvenimo kelią, prasmę, vertybes. Į piligrimines keliones išsiruošusius keliautojus traukia ne tik apsireiškimų ar kančios vietos, bažnyčios, bet ir reikšmingų asmenybių kapai. Neįtikėtina, tačiau Jeruzalėje vienas iš dažniausiai lankomų – nacių partijos karininko, vokiečių verslininko kapas. Jo pavardė – Oskaras Šindleris. Antrojo pasaulinio karo metu jis išgelbėjo gyvybę 1098 žydams.

Sudėtingo, konfliktiško charakterio, ne itin paisęs moralės normų žmogus, atrodytų, nelabai tiko didvyrio vaidmeniui. Neištikimas savo žmonai, neretai leisdavo laiką su daugybe meilužių. Kaip verslininkas, nesibodėjo juodąja rinka ir neaiškiais darbeliais, o sudėtingus klausimus spręsdavo kyšiais. Piktnaudžiavo alkoholiu. Gimęs Moravijoje, etninis vokietis, bet Čekijos pilietis, Šindleris įsijungė į nacistų kariuomenę, tapo Abvero agentu ir dalyvavo rengiant Vokietijos strateginį planą užpulti Lenkiją.

Ironiška, bet prieštaringas Šindlerio charakteris pasitarnavo gelbstint daugybę gyvybių.

Karo metu pasibaisėjęs elgesiu su Plašovo lageryje kalinčiais žydais, Šindleris įkūrė stovyklą prie nuosavos emalės indų gamyklos Krokuvoje. Daugybė žmonių buvo išgelbėti nuo pasityčiojimų, kankinimų, mirties. Šindleris už savo pinigus pirko duoną, drabužius, vaistus, mokėjo didžiulius kyšius, kad nebūtų uždarytas jo fabrikas, neva gaminantis karinės reikšmės įrenginius. Karo pabaigoje, kai visi žydai buvo siunčiami į Auštvicą mirčiai, Šindleris karinės gamyklos kūrimo dingstimi į Čekiją evakavo 1098 žydų, tokiu būdu išgelbėdamas jiems gyvybes.

Per trumpą laikotarpį karo pabaigoje naciai išžudė milijonus, tačiau nežuvo nė vienas žydų tautybės žmogus, įrašytas į Šindlerio sąrašą.

Pasibaigus karui, pasibaigė ir Šindlerio turtai, iššvaistyti kyšiams, fabriko darbininkų maitinimui ir žydų išpirkimui. 1949 metais jis išvyko į Argentiną drauge su žmona, meiluže ir keliais draugais žydais. Nesėkmingai bandė auginti kailinius žvėrelius, netrukus grįžęs į Vokietiją steigė cemento fabriką, kuris greit bankrutavo.

Nuo 1960-ųjų prasidėjo kasmetinės Šindlerio kelionės į Izraelį. Čia jį sutikdavo kaip didvyrį. Tačiau gyveno neturtingai. Ir mirė skurde 1974 m., būdamas 66. Norėjo būti palaidotas Jeruzalėje.

Emilija Šindler liko Argentinoje, kur gyveno iš nedidelės pensijos. Ji mirė 2001-aisiais vizito Berlyne metu, būdama 94 metų.

1962 m. Oskaro Šindlerio garbei buvo pasodintas medis Teisuolių Alėjoje Yad Vashem muziejuje Jeruzalėje, nors oficialiai Pasaulio teisuoliais Oskaras ir Emilija Šindleriai pripažinti tik 1993 m.

Ilgai po karo ne žydiškajai visuomenei Oskaro Šindlerio veikla buvo beveik nežinoma. Vienas iš jo dėka likusiųjų gyvų, Poldekas Pfefferbergas, dėjo didžiules pastangas norėdamas paskelbti visuomenei Šindlerio istoriją ir bandydamas sudominti ja filmų kūrėjus. Tačiau žydų naikinimas buvo laikomas neperspektyvia tema. 1980 m. Pfeferbergas susitiko australų rašytoją Thom Keneally, kurį tema sudomino. Po kruopščių tyrinėjimų bei interviu su Šindlerio žydais 1982 m. jis parašė romaną „Šindlerio sąrašas“, pagal kurią S. Spylbergas 1993 m. sukūrė to paties pavadinimo kino filmą, visuotinai pripažintą vienu geriausių visų laikų filmų.

Viena iš įsimintinų Spylbergo filmo scenų yra finale: Šindlerio žydai atiduoda savo gelbėtojui paskutinę pagarbą ant jo antkapinės lentos padėdami po akmenėlį. Tokia yra žydų tradicija: simbolinis akmenuko padėjimas rodo, kad kapas buvo aplankytas, čia palaidotas žmogus yra neužmirštas. Akmenukas – tai ženklas, kad kažkas jį prisimena ir lanko, kad su juo tebesieja meilės ir atsiminimų ryšiai. Tai lyg šventykla, statoma akmuo po akmens, ir šis darbas širdyje nesibaigia.

Kiekvienas kelionės į Jeruzalę metu gali padaryti tą patį ir išreikšti savo pagarbą, nes pasak vieno žydų išminčiaus, „kas išgelbėja vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį.“ Antkapinė lenta, ant kurios Oskaro Šindlerio vardas užrašytas vokiškai ir hebrajiškai visada nuklota akmenukais.

Kaip rasti Oskaro Šindlerio kapą

Kai kurie kelionių vadovai ir žemėlapiai klaidingai nurodo Šindlerio kapą esant protestantų kapinėse. Iš tiesų jis yra katalikų kapinėse, netoli senamiesčio Siono vartų. Išėjus pro Siono vartus, eikite apie 300 m žemyn, kol pasieksite nedidelę autobusų sustojimo aikštelę kitoje kelio Ma’aleh Hashalom pusėje. Šiek tiek paeikite šiuo keliu žemyn Siono kalno kryptimi kol pamatysite kairėje aukštą akmenų sieną ir joje metalinius vartelius su arka. Ant sienos prie vartelių gana aukštai yra nežymus užrašas “To Oskar Schindler’s Grave”. Jei varteliai būtų užrakinti, ant vartų yra kapinių prižiūrėtojo telefono numeris. Įėję į kapinių teritoriją, praeikite dvi kapų eiles. Daugiausia čia yra palaidoti pranciškonų vienuoliai arba katalikiškos arabų šeimos. Šindlerio kapą atrasite trečios (žemiausios) eilės viduryje. Dairykitės antkapio, ant kurio pridėta akmenukų.

Dalia Motik