Janina Brigita Šlepetienė: esperanto kalba man atvėrė langą į ateitį

Mano profesija – pedagogė. Mokytoja išdirbau 20 metų, vėliau 31 metus dirbau Kultūros paveldo apsaugos inspektore.

Esperanto kalbą pradėjau mokytis 1984 m. Mano mokytoja įkvėpėja ir pagalbininkė buvo Janina Merijauskienė. Ji įteigė mintį, kad mokyčiausi esperanto kalbos. Ji teigė, jog ši kalba gali atverti didžiules galimybes žmogaus pasaulyje. Pradėjau mokytis, mokslo priemonėmis aprūpino Janina. Mano pirmieji išgirsti esperantiški žodžiai buvo „demando kaj respondo“. Niekaip negalėjau jų įsiminti. Jie man buvo labai sunkūs, bet pamažu, pamažu skverbiausi į esperanto kalbos gilumą, supratau, kad, gavusi kalbos pagrindus, turiu daug skaityti, lavintis, išmokti naujų žodžių, sakinių. Mano pirmoios perskaitytos knygos (skaičiau naudodamasi žodyną) buvo „Amuza legolibro de Esperanto (autorius Raymond Schwartz) , „La monto“ (autorius Istvan Nemere ), „La ora Pozidono“ (autorius Julian Modest). Šios knygos man padarė milžinišką įspūdį.

Esperanto kalba man atvėrė langą į ateitį, nes žmogui yra įgimtas noras pažinti pasaulį, domėtis kitų kraštų kultūra, mokslų pagrindais, papročiais. Gimsta noras bendrauti su įvairiais žmonėmis. Ką man davė esperanto kalba? Ji mane iškėlė į grožio ir gėrio aukštumas. Ji padovanojo man gyvenimo turtingumą, ji supažindino mane su įvairių šalių esperantininkais. Su daugeliu susirašinėjau, susipažinau, nes dalyvavau įvairiuose pasaulio kongresuose, susirinkimuose ir iki dabar susirašinėju su esperantininku iš Kalifornijos ( JAV). Kaip gera gauti laišką, tai yra dovana, ji karštai sušildo žmogaus širdį, kada sužinai kaip gyvena žmnės, kokia jų gamta, papročiai ir t.t.

Esperanto kalba man padovanojo grožį, gerumą, pasistikėjimą, davė viltį. O viltis ir yra įvairiaspalvis gyvenimas. Manyje susiformavo ryžtas, drąsa, pasitikėjimas.
Aš buvau Marijampolėje įsikūrusių esperantininkų klubų narė, dalyvavau įvairiuose renginiuose. Buvo rengiami įvairūs konkursai, rašinėlių rašymai, pamokų pravedimai. Man teko pravesti mokymo pamokas. Lankytojai domėjosi šia kalba, klausinėjo apie Esperanto.

Ho, kies estas Via lando
Demandas homoj. La respondo
La lingvoland de Esperanto
Jam estas nia tuta mondo !
Al tuta mond Vi apartenas…
Taip stengiausi supažindinti žmones, kurie domėjosi šia kalba.
Klubo nariai, vadovaujami Janinos Merijauskienės, Angelės Sraleckienės, dalyvao įvairiose išvykose, susitikimuose su kitų miestų esperantininkais. Esperantinis gyvenimas buvo labai įvairus ir aš dėkinga šiai kalbai, kad ji dovanojo man pasitikėjimą. Mnao gyvrenimas pasidarė įdomus. Naujos pažintys užpildė mano širdį džiaugsmu. Su esperanto kalba buvau ir esu džiaugsmingame gyvenimo sūkuryje.

Janina Brigita Šlepetienė
Marijampolė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irena-jagminaite-man–esperanto-kalba-yra-tik-malonus-pomegis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aldona-elena-bilkstiene-esperanto-%E2%80%93-kalba-einanti-be-uztvaru-per-visa-pasauli