Istorikė Dalia Leinartė ir jos knyga, kuri praskleis paslapties šydą apie šeimą sovietmečio Lietuvoje

Prof. Dalia Leinartė teigia, kad sovietmečiu valstybė reikalavo iš moterų ir vyrų praktiškai neįgyvendinamų dalykų, sovietinio režimo įtaka šeimai buvo daroma pasitelkiant propagandos įrankius, sovietinės ideologijos elementus. Išanalizavus daugybę skirtingų šaltinių (archyvinė medžiaga, statistika, prisiminimai, to meto spauda, interviu) gimė knyga „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“, kurią autorė pristatys ir pakvies į diskusiją balandžio 18 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2). Monografija  yra konkurso „Metų knyga“ nominantė negrožinės literatūros kategorijoje, taip pat – Lietuvos kultūros ministerijos konkurso „Knygos menas“ nugalėtoja.

Knyga „Neplanuotas gyvenimas“ pasakoja apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, blato ir nevilties, atvirai demonstruojanti sovietinės ideologijos pasekmes ir šiandieninei Lietuvos visuomenei. Monografijoje Dalia Leinartė tyrinėja, kaip vyrų ir moterų darbo sąlygos, ikimokyklinių įstaigų trūkumas, dešimtmečiais trukęs lytinio gyvenimo tabu, centralizuotai skirstomas gyvenamasis plotas ir gerovės prekės, viešumo ir privatumo ribų nykimas turėjo įtakos sprendimams dėl santuokos sudarymo ir skyrybų. Autorė teigia: „Nors po Stalino mirties buvo toleruojama kiek didesnė visuomeninės minties ir veiksmo įvairovė, būtent politinio atlydžio metu šeima ir moterys patyrė didžiulį sovietinės ideologijos spaudimą.“ Rašytoja būsimiems knygos skaitytojams plačiai atveria langą į praeitį, siekiant perteikti sovietinio režimo įtaką šeimai bei kaip tai pakeitė ir šių dienų žmonių gyvenimus.

Dalia Leinartė – istorikė, publicistė, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) narė ir buvusi pirmininkė, VDU profesorė. 2018 m. „Apolitical“ ją išrinko kaip vieną iš 100 įtakingiausių žmonių lyčių politikoje visame pasaulyje. Knygų „Prijaukintos kasdienybės. Autobiografiniai moterų interviu, 1945–1970 m.“, „Vedusiųjų visuomenė. Santuoka ir skyrybos Lietuvoje XIX a.–XX a. pradžioje“ autorė.

Knyga itin taikliai reflektuoja sovietmetį ir visus jo padarinius šeimos institucijai. Tai įtraukus pasakojimas apie jus, jūsų tėvus ir/arba senelius, kuris daug kam pasirodys labai artimas. Pati autorė teigia, jog nesitikėjo, kad knyga susilauks tiek susidomėjimo jaunų žmonių tarpe. Pasirodo, ši monografija jiems padėjo geriau suvokti save, savo tėvų veiksmus, jų auklėjimo ypatumus. Maloniai kviečiame jus į prasmingą pokalbį – bus įdomu!

Indrė Navickė