Įstatymo pataisos – efektyvesnei kultūros paveldo apsaugai

Kultūros ministerija parengė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (NKPAĮ) pakeitimus, kuriais paveldosaugos srityje siekiama įdiegti suderintą, visiems vienodai suprantamą ir aiškų teisinį reguliavimą.

Pasak kultūros ministro Simono Kairio, naujoji įstatymo redakcija leis išvengti praktikoje dėl painaus teisinio reguliavimo kylančių nesusipratimų, sutrumpins ir supaprastins paveldosaugos procesus ir sustiprins socialinę paveldo objektų vertę. Todėl teigiamus pokyčius pajus tiek paveldo objektų valdytojai, tiek plačioji visuomenė.

„NKPAĮ pakeitimai turės labai apčiuopiamą reikšmę siekiant aktyviau, konstruktyviau ir nuosekliau rūpintis mūsų šalies paveldo objektais, – kalbėjo S. Kairys. – Paveldosaugoje teisinis reguliavimas privalo būti visiems vienodai suprantamas, privalo būti užtikrinta efektyvi apsauga ir galimybė veikti bei reaguoti proaktyviai. Planuojami pokyčiai leis užtikrinti palankias sąlygas dalyvauti kultūros paveldo apsaugoje ir sustiprinti socialinį paveldo objektų reikšmės aspektą.“

Vienas reikšmingiausių įstatymo pokyčių – išgryninti ir aiškiai atskirti statybos, tvarkybos (tvarkomieji statybos ir tvarkomieji paveldosaugos) ir prevencinės priežiūros darbai. Iki šiol šios sąvokos buvo skirtingai suprantamos ir selektyviai taikomos. Todėl praktikoje objektų valdytojams ir rangovams neretai būdavo sunku atskirti, kokio leidimo reikia konkretiems planuojamiems darbams. Priėmus siūlomus pakeitimus nebeliks galimybės skirtingai interpretuoti šias sąvokas.  

Įstatyme siūloma apibrėžti, jog statybos darbai – tai objekto išvaizdą ir konstrukcinę schemą keičiančios intervencijos, kuriomis sukuriami iki tol neegzistavę elementai ir dalys; šiems darbams bus reikalingas statybos leidimas. Tvarkybos darbais laikomos visos paveldosauginės ir statybinės veiklos intervencijos, kurių tikslas – išsaugoti paveldo objektą nekeičiant jo išvaizdos. Visiems šiems darbams – tiek tvarkomiesiems statybos, tiek tvarkomiesiems paveldosaugos – bus reikalingas tvarkybos leidimas. Trečioji grupė – tai prevencinės priežiūros darbai – nedidelės apimties intervencijos, pavyzdžiui, paprastojo remonto ar naudojimo priežiūros darbai. Šiems darbams atlikti leidimas nebus reikalingas.

Dar vienas reikšmingas pokytis – vieno langelio principas, kuris padės ženkliai sutrumpinti ir leidimų išdavimo procesą. Iki šiol norintieji tvarkyti tą patį paveldo objektą turėdavo gauti du leidimus iš skirtingų informacinių sistemų. Priėmus įstatymo pakeitimus visi paveldosauginiai reikalavimai ir sąlygos tam pačiam objektui bus pateikiami vienu dokumentu pagal vieną prašymą. Taigi valdytojui nebereikės blaškytis tarp kelių skirtingų institucijų – pakaks kreiptis į savivaldybę. Tai savo ruožtu leis sutrumpinti bendrą tvarkomųjų paveldosaugos darbų leidimo išdavimo procedūros trukmę nuo 40 darbo dienų iki 20 darbo dienų.

NKPAĮ pakeitimuose taip pat numatoma aiškiau padalinti atsakomybes tarp savivaldybių ir Kultūros paveldo departamento (KPD). Tai padaryti yra rekomendavusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Parengtuose įstatymo pakeitimuose siūloma savivaldybių atsakomybei palikti vietinio reikšmingumo ir savivaldybės saugomus objektus, o KPD – valstybės saugomus bei regioninio ir nacionalinio reikšmingumo objektus. Šie pakeitimai padės įgyvendinti STT rekomendacijas ir užtikrinti deramą kontrolės funkcijų atskyrimą.

Įstatyme taip pat siūloma atnaujinti arba patikslinti kai kurias sąvokas ir atsisakyti nebeaktualių sąvokų. „Pirmą kartą išplečiama kultūros paveldo sąvoka įtvirtinant socialinį jos aspektą: objekto svarba visuomenei ar bendruomenei tampa vienu iš pagrindinių vertę nusakančių kriterijų“, – pabrėžia S. Kairys.

Visuomenei bus sudarytos didesnės galimybės dalyvauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos procesuose, nes visa informacija apie parengtus projektus ir išduotus leidimus bus vieša, taps privaloma viešinti projektinius pasiūlymus keičiant objekto išvaizdą.

Įstatymo projektas taip pat papildytas nauju straipsniu, skirtu UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių vertybių apsaugai.

Darbo grupėje dėl NKPAĮ projekto dalyvavo Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Žemės ūkio ministerijos atstovai.

Pokyčiai parengti remiantis 2019 m. atliktu tyrimu, patvirtinta ir su kitomis ministerijomis jau suderinta koncepcija, taip pat viešosiose konsultacijose aptarta problematika ir gautais siūlymais bei atsižvelgus į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas. Parengti įstatymo pakeitimai artimiausiu metu bus pateikti viešam svarstymui.

Kultūros ministerijos inf.

Gintarės Grigėnaitės nuotrauka