Iškilmingame renginyje Rotušėje pagerbti išsaugotų tradicijų puoselėtojai

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Taip stengiamasi iš kartos į kartą perduodamas tradicijas išsaugoti ateities Lietuvai. Ketvirtadienio vakarą Vilniaus rotušėje pristatyti šiemet Sąvadą papildę vienuolika naujų kultūrinę tapatybę atspindinčių reiškinių ir įteikti sertifikatai jų saugotojams.

Šventinėje ceremonijoje tradicinės kultūros puoselėtojus sveikino kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, Vilniaus universiteto profesoriai Mindaugas Kvietkauskas ir Rimvydas Laužikas, literatūrologė, rašytoja Viktorija Daujotytė bei kiti žymūs visuomenės ir kultūros veikėjai.

Iškilminga vėliavų įnešimo ceremonija šimtmečius gyvuojančią heraldikos tradiciją pristatė ir apie jos reikšmę nūdienai pasakojo Lietuvos heraldikos komisijos, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos atstovai, besirūpinantys tradicijos tęstinumu.

Lietuvos žydų bendruomenei simboliniu tapatybės ženklu tampa siekis išsaugoti nykstančią litvakų jidiš tarmę, kurios vartosenos tradiciją pristatė Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė Ruth Reches,  mokytojas Algis Davidavičius, žymaus litvakų poeto Abraomo Suckeverio eiles skaitė gimnazijos mokinys Mark Šulman.

Po Rotušės skliautais nuskambėjusi styginių kvarteto atliekama „Kur giria žaliuoja“ melodija paskelbė apie dar vieną į Sąvadą įtrauktą reiškinį – tradicinį žmogaus ir miško ryšį, įkvepiantį tvariam, pagarbą gamtai įprasminančiam gyvenimo būdui. Apie vertybės esmę kalbėjo paraiškos rengėjas prof. dr. Vykintas Vaitkevičius, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė-Linartienė.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos atstovai, atsivežę pulką Pajūrio krašto gintarų gaudytojų, gintaro meistrų ir net gintaravimo edukacijas vedantį gidą, pristatė unikalios tradicijos – gintaro gaudymo Lietuvos pajūryje – ištakas, istoriją, poreikį suprasti gamtos reiškinius.

Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo tradiciją – Šiupinio šventę, – jos raidą, ypatybes atskleidė Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro atstovai, kun. Jonas Lioranšas, dr. Kristina Blockytė-Naujokė. Vertybės teikėjai pasirūpino, kad šio archajinės kilmės valgio po iškilmių paragautų ir renginio dalyviai.

Šukionių kaimo Mojavų (Gegužinės pamaldų) pristatymą giesme pradėjo tradicijos saugotojai Biržų r. Šukionių kaimo bendruomenės atstovai, kurie mojavojimo tradiciją saugo ir puoselėja daugiau kaip 115 metų.

Juozo Baltušio pjesės „Gieda gaideliai“ ištrauką parodė vienas ryškiausių Klojimo teatro tradicijos tęsėjų ir puoselėtojų – Tautkaičių klojimo teatras „Gegnė“. Apie Tautkaičiuose kuriančią ir liaudiško vaidinimo tradiciją saugančią kelių kartų teatro bendruomenę pasakojo aktorė Alvyda Čepaitė.

Šv. Marijos Magdalenos atlaidai Veiviržėnuose pagal Romos katalikų bažnyčios apeigyną ir vietines tradicijas švenčiami nuo 1785 m. Tradicijos pristatyme dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir  Veiviržėnų Šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijos bendruomenės atstovai.

Apie Lazdijų krašte gaivinamą arimo arkliais tradiciją ir naują gausėjančios krašto artojų bendruomenės paprotį – rudeninio arimo talką – pasakojo ir patirtimis bei pamokančiais liaudies posakiais dalijosi Lazdijų krašto artojai ir Lazdijų kultūros centro atstovai.

Lietuviškos pirties akademijos atstovai išraiškingai pristatė lietuviškos pirties gaivinimo patirtį – Lietuviškos pirties akademijos veiklas. Žiūrovai sužinojo, ko ir kaip išmokstama pirtininkų kursuose, kaip veikia mokymų sistema ir kokius pirties elementus galima panaudoti kūrybai.

Šilutės kraštotyros muziejaus, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“, Šilutės r. savivaldybės administracijos, kultūros ir pramogų centro atstovai suintrigavo dar vienos gerosios patirties pavyzdžiu, pasakodami apie  Mažosios Lietuvos regionui būdingos šeimos ir bendruomeninės tradicijos – Kafijos gėrimo kultūros grąžinimą į šiuolaikinį gyvenimą, bei pakviesdami šio gėrimo ragauti ne tik per Kafijos dieną, bet ir Vilniaus rotušėje pasibaigus iškilmėms.

Iškilmes vedė žurnalistas Ignas Krupavičius, koncertavo Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“.

Nuo 2017 m. kuriamas ir plėtojamas nacionalinis Sąvadas yra reikšmingo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (jo valdytojos), Lietuvos nacionalinio kultūros centro (jo tvarkytojo), šalies kultūros, mokslo įstaigų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių pastangų rezultatas – iš viso įrašytos jau 66 vertybės. Ir šalies institucijų, ir tradicijų saugotojų nuveikti darbai prisideda prie augančio nematerialaus kultūros paveldo suvokimo, plečia akiratį, skatina pagarbą kultūrų įvairovei, žmogaus kūrybingumui.

Eglė Ladigienė