Įregistruota Švietimo įstatymo pataisa – bandymas sustabdyti gimnazijų naikinimą regionuose

Gruodžio 27 d. Seime užregistruota Švietimo įstatymo pataisa, kuria siekiama sustabdyti gimnazijų naikinimą . Šios pataisos rengėjai – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Algirdas Stončaitis.

Grėsmė regionų gimnazijoms

Prieš Kalėdas sujudo regionų gimnazijos, pajutusios realią  naikinimo grėsmę. Vyriausybei pritarus mokyklų tinklo pertvarkos taisyklėms, dalis gimnazijų nebegalės formuoti trečių (vienuoliktų) ir ketvirtų (dvyliktų) klasių, nes 2024 m. rugsėjo 1-ajai gali į jas nesurinkti 21 mokinio, kaip reikalaujama mokyklų pertvarkos taisyklės. Išimtis 2024–2025 mokslo metais daroma  dvyliktoms klasėms – jose tais mokslo metais dar galimas mažiausias 12 vaikų skaičius klasėje.

„Gimnazijos pagrįstai kelia klausimą, kaip bus tokiu atveju, jei šiais mokslo metais dešimtoje klasėje mokosi, tarkime 23 mokiniai, bet rugsėjo 1-ąją į vienuoliktą klasę ateina 19 ar 20 mokinių, nes kažkas gali neišlaikyti Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP), kažkas išsikelti gyventi kitur. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad tokiu atveju gali būti steigiamas kitos gimnazijos skyrius. Tačiau toks sprendimas visiškai nelogiškas dėl kelių priežasčių. Viena jų, galbūt žemesnėse klasėse mokinių yra gerokai daugiau ir po metų į vienuoliktą klasę ateis 22 ar 23 mokiniai. Tai ką, kitos gimnazijos skyrius bus steigiamas dėl vienerių mokslo metų? Žinoma, neatmestinas variantas, kad iš ateinančio didesnio mokinių skaičiaus, didesnė jų dalis neišlaikys PUPP-o. Negavę PUPP-o teigiamo įvertinimo (ketvertuko), negali eiti į vienuoliktą klasę. Tačiau, manau, nėra logiška skaičiuoti galvas ir naikinti gimnazijas. Šiuolaikinės technologijos leidžia įvairinti ugdymo procesą, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) siūlo net keturis mokyklų modelius, tik reikia norėti ugdymo procese taikyti naujas galimybes, – mintimis dalijasi Švietimo įstatymo pataisų kūrėja prof. habil dr. Vilija Targamadzė.

Įstatymo pataisos aiškinamajame rašte pateikta statistika: 2022–2023 mokslo metais 84 savivaldybių gimnazijos, o 2023–2024 mokslo metais – 69  gimnazijos turėjo 1 gimnazinės klasės komplektą, kuriame nebuvo 21 mokinio.

„Kaip matome, daug gimnazijų atsiduria ties naikinimo riba. Manau, tokia mokyklų tinklo pertvarka yra antiregioninė, visiškai neatitinka valdančiųjų skelbiamų regionų stiprinimo nuostatų ir neatliepia politinių partijų susitarimo dėl švietimo 18 punkto – savivaldybių savarankiškumo stiprinimo“, – pabrėžia Vilija Targamadzė.

Pateikta įstatymo pataisa

„Dėl mokyklų tinklo kūrimo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai Seimo opozicija kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. KT40-N4/2023 nurodė, kad švietimo įstatyme  turi būti nustatyti tinklo kūrimo kriterijai. Opozicija siūlė leisti savivaldybių taryboms, įvertinus realią situaciją, steigti klases, ir esant mažesniam mokinių skaičiui jas finansuoti kaip privačias mokyklas. Joms nėra užkelta tokia aukšta mokinių skaičiaus kartelė ir joms finansavimas bei klasės krepšelis skiriamas proporcingai esamam mokinių skaičiui. Valstybės ir savivaldybių mokykloms, vykdančioms bendrojo ugdymo programas, tokia galimybė nepalikta. Deja, į opozicijos siūlymus praktiškai nebuvo atsižvelgta. Dabar teikiame Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlome įtvirtinti tik tokius kiekybinius kriterijus, kurie bus nustatyti įvertinus savivaldybių socialinį, ekonominį, geografinį, kultūrinį kontekstus ir nepažeis savivaldybių teisės tvarkyti savo mokyklų, o Švietimo įstatyme įteisinti nuostatą, kad valstybės bei savivaldybių gimnazijoms nebūtų taikoma tokia aukšta mažiausio mokinių skaičiaus riba ir kad jos būtų finansuojamos  proporcingai turimam mokinių skaičiui, – teigia Seimo narė. – Gimnazijų naikinimas yra labai ydingas dalykas. Švietimo, mokslo ir sporto ministro motyvas, kad tokia mokyklų tinklo pertvarka pagerins ugdymo kokybę, neturi jokio realaus pagrindo. Kaip pasikeis ugdymo kokybė, jei įsteigus kitos gimnazijos skyrių vaikus mokys tie patys mokytojai? Jei dalis mokytojų važinės, kas gali garantuoti, kad jie pasieks geresnių rezultatų? Pagaliau, kas nustatė, kad regionų gimnazijose ugdymo kokybė prastesnė už kurios nors sostinės gimnazijos ugdymo kokybę.“

Kadangi mokyklų tinklo pertvarka neišdygo tarsi grybas po lietaus, Seimo narė pasigedo per tą laiką tvirtesnių Lietuvos savivaldybių asociacijos Švietimo ir kultūros komiteto žingsnių. „Ne kartą pati kalbėjau su kai kuriais merais, ragindama susitikti su premjere ir motyvuotai išaiškinti, kodėl numatyta mokyklų tinklo pertvarka yra ydinga. Mano supratimu, Lietuvos savivaldybių asociacijos nariai savo laiku neįžvelgė to klausimo svarbos, tad gal dabar, kai dalyje regionų iškyla reali grėsmė netekti dalies gimnazijų, susitelks ir imsis priemonių joms išsaugoti“, – lūkesčiais dalijasi Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė.

Karolina Baltmiškė

Nuotr. iš Seimo narės Facebook paskyros