Ignalinos rajone – europinio lygio karinio paveldo ženklai

Šių metų Europos paveldo dienų tema ,,Tvarus paveldas“. Europiečiai skatinami geriau pažinti greta esantį paveldą, suvokti jo vertę ir trapumą. Ignalinos krašto muziejus taip pat kasmet prisijungia prie Europos paveldo dienų minėjimo ir ta proga rugsėjo 16 dieną pakvietė pasidomėti Ignalinos krašte esančiu ir mažai kam atrastu vertingu Pirmojo pasaulinio karo istoriniu palikimu. ,,Šių dienų karo kontekste paveldo išsaugojimas ir jo trapumas įgauna naują prasmę. Sunku net suvokti, kiek vertingų paveldo objektų, muziejų ekspozicijų sunaikinta Ukrainoje…“,– kalbėjo muziejaus direktorė Renata Veličkienė, pristačiusi šiai progai įgyvendintą projektą ,,Karinis paveldas – praeities atspindžiai“.

Praėjo daugiau nei 100 metų, kai baigėsi Pirmasis pasaulinis karas, palietęs visą Europą. Šis karas paliko istorinius ženklus ir Ignalinos rajone. Tai kariniai įtvirtinimai, apkasai, atminties vietos. Fronto linijos statiniai yra išsibarstę miškuose, prie svarbių kelių, vandens telkinių. Vykdant projektą, jie surasti, nufotografuoti, aprašyti, taip pat įsigytas tą laikmetį pristatantis žemėlapis. Renginyje dalyvavo savivaldybės atstovai, būrelis istorija besidominčių Didžiasalio ir Ignalinos gimnazistų, mokytojų. Apie karinio paveldo europinę reikšmę ir būtinybę likusius objektus sutvarkyti, parengti ekspozicijai bei įtraukti į turistinius maršrutus kalbėjo kraštietis istorikas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras Antanas Kulakauskas. Buvo pristatyta kraštiečio fotografo  Vytauto Gužausko nuotraukų paroda, kurioje pristatomi  rajone išlikusių karo statinių, atminties vietų ir meniniai karo vietovių vaizdai.

Pirmojo pasaulinio karo Rytų fronto linija, skyrusi rusų ir vokiečių apkasus, ėjusi rytiniu Ignalinos rajono ir Lietuvos pakraščiu, ties Tverečiumi, Mielagėnais, Adutiškiu… Ji naudota nuo 1915 m. spalio iki 1918 m. vasario. Vokiečių kariai aplink fronto liniją remontavo kelius, statė lieptus per šlapžemes, nutiesė siaurojo geležinkelio liniją. Išlikę gelžbetoniai įrenginiai (daugiausia jų Guntauninkų kaime), pasak istoriko, yra europinio lygio paveldo objektai, kurie, tinkamai juos sutvarkius, tikrai sudomintų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žmones, o ypač vokiečius. Išlikę įtvirtinimai labai nustebino prieš keletą metų atvykusią Vokietijos karo veteranų ir istorikų grupę. ,,Reikia ieškoti lokalinės tapatybės. Europos savo ežerais tikrai nesudominsime, yra Lietuvoje ir daugiau ežeringų vietų. Didžiavimasis savo kraštu, suvokimas, kuo tu skiriesi nuo kitų – didelė vertybė. Reikia neužmiršti ir šio paribio krašto didžių asmenybių. Tai pirmasis Lietuvos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras, pirmasis Lietuvos švietimo sistemos kūrėjas prof. Zigmas Žemaitis ir garsus geografas, gamtininkas, šviesuolis signataras Česlovas Kudaba…“,– kalbėjo A. Kulakauskas.

Fotografas Vytautas Gužauskas sakė esąs maloniai nustebintas, kad jo idėją taip entuziastingai palaikė savivaldybė. Muziejuje eksponuojamoje parodoje, kaip minėta, pristatyta tik maža dalis Ignalinos rajone esančio karinio paveldo. ,,Karas palieka trauminę patirtį. Žmonės tai stengiasi pamiršti, ištrinti. Tą istorinį momentą labiau įsisąmonintume, jeigu būtų liudininkų pasakojimų.“,– sakė fotografas. Didžiasalio gimnazijos mokytoja Nijolė Keraitienė priminė, kad šiek tiek  atsiminimų, karinių eksponatų saugoma gimnazijos muziejuje, taip nemažai žmonių pasakojimų pateikiama A. Kulakausko monografijoje ,,Tverečiaus kraštas“.

Ignalinos krašto muziejaus projektu džiaugėsi ir renginio svečiams už jų prasmingą indėlį dėkojo savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas ir Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė. Buvo pažymėta, kad paveldo išsaugojimui bene svarbiausia yra entuziazmas. Jeigu tas entuziazmas susijungia su verslo ir savivaldos galimybės, tuomet išties daug galima nuveikti. Mokiniams linkėta domėtis savo krašto istorija, paveldu, organizuoti ekskursijas, talkas, būti ne tik stebėtojais, bet ir aktyviais istorijos dalyviais.

Lina Kovalevskienė