Ignaliniečiai susitiko su talentinga kraštiete Simona Skrebutėnaite

Ignalinos viešoji biblioteka kartu su savivaldybe ir turizmo informacijos centru įgyvendina projekto ,,Globali Lietuva” veiklas ir stengiasi burti kraštiečius. Bibliotekoje jau ne pirmą kartą organizuojami susitikimai su įdomiais ignaliniečiais, gyvenančiais kitose šalyse. Spalio 3 dieną pilnutėlėje bibliotekos salėje šiltai sutikta Simona Skrebutėnaitė, šiuo metu Lenkijoje gyvenanti ir kurianti operos solistė – jauna, graži, talentinga, ryžtingai savo tikslų siekianti ir viena veikla neapsiribojanti asmenybė. Ji vertėjauja, fotografuoja, yra dirbusi dėstytoja, su bičiuliais kuria kultūrinį judėjimą jaunimui. Operos scenoje jos vaidmenys taip pat nuolat keičiasi, jų vis daugėja. Ir visa tai sulaukus vos 25-erių.

Šviesų ir šiltą renginį vedė ir viešnią kalbino bibliotekininkė Laima Banienė. Į susitikimą atėjo nemažai jaunimo. Simona 2017 m. baigė Ignalinos Česlovo Kudabos gimnaziją. Jau būdama mokinė ji buvo matoma, ryški, dainuojanti. Labai mėgo skaityti. Kaip pati sakė, biblioteka atminty išliko kaip viena šviesiausių vietų, kur taip dažnai lankydavosi. Knygų skaitymas Simonai – tai pati vertingiausia laiko investicija. Dabar tam lieka vis mažiau laiko, bet norint viską galima suspėti, išmokti. Kaip ir lenkų kalbą – prireikus ėmė ir išmoko. Baigė muzikos akademiją Bydgoščiuje ir dabar dainuoja šio miesto Operos ir baleto teatre.

Pirmą kartą pamatyta opera Simonai didelio įspūdžio nepadarė, netgi nepatiko, bet kai pati jos įstabią magiją pajuto, pamilo. Tačiau savęs ji tikrai nenori vadinti vien operos soliste. Gali dainuoti bei save mato ir kituose žanruose. Už sėkmingą savo muzikinį kelią mergina sakė esanti dėkinga mylimiems tėveliams ir puikiai vokalo mokytojai Vitai Pimpienei. O jiems turbūt didžiausias malonumas buvo dalyvauti renginyje ir džiaugtis tiek pasiekusia dukra ir mokine. Neliko nepaminėtas ir Simonos brolis Kipras – taip pat žinomas kraštietis, drąsus ir žavingas muzikos pasaulio užkariautojas, kartu su grupe ,,Spurr“ laimėjęs ,,X faktoriaus“ konkursą. Dabar grupė sėkmingai koncertuoja.

Atsakinėdama į klausimus, operos solistė minėjo, kad meno pasaulis yra tyras, bet jame gali sutiktų visokių žmonių su jų kompleksais ir ydomis. Tai ir pavydas, ir nenuoširdumas, nesveika konkurencija ir netgi kenkimas. Mergina pasakojo atsitikimą, kai prieš vieną konkursą buvo sukarpyta jos puošni suknelė ir teko dainuoti mūvint džinsais. Nežiūrint to, konkursą ji laimėjo, o vargšas kenkėjas gal suprato, kad dainuojant ne suknelė yra svarbiausia. Neigiamos patirtys ją išmokė atsargumo bendraujant ir apskritai – rinktis, su kuo gali bendrauti. Simonos nuomone, artistas scenoje turi perduoti kažkokią žinutę, rodyti asmenybės šviesą, patirtį, o nebūti vien gražus, spindintis.

Paklausta apie tikslus ir planus, Simona atsakė, kad ir toliau norėtų būti laimingu ir sėkmingu žmogumi, vystyti kompetencijas, nuolat tobulėti, dar planuoja studijuoti, o jos svajonė – parašyti knygą, nes rašymas visada buvo svarbus. Na, o lapkričio mėnesį laukia trys spektakliai. Ignalinoje ji nori šiek tiek pailsėti, pagrybauti, tiesiog ramiai pasivaikštinėti. Dabar ji dar labiau įvertina nuostabią gamtą, aplinką ir sako, kad ignaliniečiams to galima pavydėti.

,,Simona ne atvyko, ji tiesiog grįžo namo. Juk buvusių ignaliniečių tiesiog nebūna. O jaunimui jos pasakojimas – tai pati geriausia pamoka, motyvacija ir puikiausias sėkmės pavyzdys…”,– sveikindamas Simoną sakė savivaldybės meras Laimutis Ragaišis. Jis džiaugėsi jaunos kraštietės, jo vaikų vienmetės, pasiekimais ir linkėjo visų didžiausių pasaulio scenų. Na, o jei kada atostogų metu ji sutiktų savo krašte surengti koncertą, meras ir ignaliniečiai būtų tiesiog laimingi. Šiame susitikime Simona visgi pamalonino susirinkusius ir atliko vieną kūrinį švedų kalba. Puikus balsas sužavėjo.

Bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė viešniai dėkojo už dovanotą nuostabų vakarą, linkėjo kuo didžiausios sėkmės ir tradiciškai išskleidė skėtį, nuo lietaus ir nuo visų negandų apsaugantį. Taip pat perduota gėlių puokštė nuo renginyje negalėjusios dalyvauti Palūšės bibliotekininkės Ritos Ramanauskienės, šviesiai prisimenančios Simonos ir jos šeimos gyvenimo laiką Palūšėje.