Į šviesos skulptūros parko atidarymą plūdo minios

Šeštadienį, gegužės 20 d., į Paežerių dvaro sodybą plūste plūdo minios rajono gyventojų ir svečių – šiemet Mažąja kultūros sostine tapusiose Paežeriuosetarptautinės muziejų akcijos „Muziejų naktis“ proga buvo žadamas išskirtinis renginys – meninis projektas „Balta naktis“, kurio metu atidarytas šviesos skulptūrų parkas, veiksiantis iki pat vasaros pabaigos – rugpjūčio 31 d.
Renginys prasidėjo architekto, šviesos skulptūrų autoriaus Mariaus Ščerbinsko pokalbiu apie architekto galimybes ir kūrybiškumą. Norintieji apžiūrėjo dvaro pastatus, pasivaikščiojo parke. Vėliau dvaro prieigose vyko grupės „Age“ koncertas. Po koncerto susirinkusiuosius sveikino Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorė Jurgita Morozaitė, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė ir projekto „Balta naktis“ koordinatorė vilkaviškietė Eglė Belozaraitė. J. Morozaitė nuoširdžiai padėkojo visiems, prisidėjusiems prie renginio organizavimo bei įgyvendinimo ir po simbolinį gėlės žiedą įteikė skulptūrų autoriams ir projekto koordinatoriams. Renginį vainikavo skulptūrų parko „Balta naktis“ įžiebimas ir atidarymas. Didžiulė minia šventiškai nusiteikusių renginio dalyvių pabiro dvaro parke – vyko improvizuotos ekskursijos, kurių metu apžiūrėtos šviesos skulptūros.
Visą vasarą mus džiugins šių autorių darbai:
Mariaus Ščerbinsko „Švarus“, kuriuo sujungiama dvaro architektūra ir parkas – naudodamas stiklo siūlus autorius tarsi nutiesia taką nuo puošnaus dvaro iki parko, taip atkreipdamas dėmesį į gamtos, augalijos svarbą;
Vėjo Aliuko „Kankorėžis“  pristatomas kaip tęstinumo ir gyvybės simbolis. Jis ragina nepamiršti, kad istorija visada tęsiasi – bet kokiomis sąlygomis bei aplinkybėmis. Skulptūra ragina atsigręžti į praeitį, prisiminti dvaro sodyboje sklandančią istorijos dvasią;
„M4 ARTISTS“: Kotrynos Čalkaitės ir Jurgos Marcinauskaitės „Myli-nemyli“, įkūnijantis vieną gražiausių Lietuvos dvarų legendų – nelaimingą tarnaitės meilę dvarininkui ir tragišką jos lemtį, išreikštą žiedlapių simbolika;
Kristinos Šaltytės ir Domo Ignatavičiaus „Meilė akla“ tęsia minėtos legendos tematiką – jų darbe akla, nelaiminga meilė įprasminta Brailio raštu užrašytais žodžiais: „Ežero bangos tyliai dainuoja odę tavo meilei. Ryto rasa atspindi besiblaškančią tavo sielą“;
Donato Narušio „Sąjunga“ – šviesos skulptūra, nutvieskianti visą liepų alėją, taip mylimą įsimylėjėlių ir jaunavedžių. Simboliniai skulptūros žiedai įprasmina ne tik istorinę Zabielų ir Gavronskių giminių sąjungą, bet ir tebevykstančias sąjungas – meilės, gamtos ir žmogaus, praeities ir ateities…
Ilona Vitkauskaitė
Bendrojo skyriaus vyr. kalbos specialistė
 
Antano Budrio nuotr.