Į sceną grįžta vidiniams pokyčiams įkvepianti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Dona Kichotė“

Jei negalime pakeisti pasaulio, tai turime įkvėpti žmones keisti savo vidinį pasaulį! Birželio 7-8 d. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje – šokio spektaklių triptikas „Dona Kichotė“ pasakojantis apie šių dienų moteris: pasmerktas ir išaukštintas, krentančias ir vėl pakylančias, tačiau visada judančias pirmyn ir įkvepiančias aplinkinius.

Labai laukiame paplūdimio gerbėjų, nes trečiosios triptiko dalies scenografija ypatinga tuo, kad herojai šoka smėlyje. Neišsigąskite: smėlio audros nenumatytos, teatre gausu butaforijos.

Moteriškoji versija

Legendinio Miguelio de Cervanteso veikėjo Dono Kichoto – keistuolio idalgo, visur ir visada kovojančio su blogiu bei gyvenimo negerovėmis simbolio – moteriškoji versija Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pristatyta 2022 metais. Šis pastatymas atnešė aukščiausią šalies menininkų apdovanojimą šviesų dailininkui Andriui Stasiuliui – 2023 m. už šviesų dizainą šokio spektaklių triptikui „Dona Kichotė“ jam skirtas „Auksinis scenos kryžius“.

Į Muzikinio teatro mestą iššūkį atsiliepė keturi choreografai, atstovaujantys skirtingoms šalims ir kultūroms. Tai KVMT baleto trupės nariai Daria Verovka ir Yanas Malaki – ukrainiečių šokėjai, pastaraisiais metais savo jėgas bandantys ir choreografijoje, aktyviai dalyvaujantys KVMT projekte „Dėmesio! Baletas“; patyrusi choreografė Aušra Krasauskaitė, jau baigusi šokėjos karjerą KVMT baleto trupėje, šiuo metu dirbanti ansamblio „Lietuva“ vyriausiąja choreografe; ir Muzikinio teatro baleto trupės meno vadovas, slovėnų choreografas Gajus Žmavcas, kuriam teko bendradarbiauti su KVMT baleto artistais statant šokio spektaklių diptiką „Stabat Mater / Šventasis pavasaris“ (2021) bei kuriant Iškilmingą baleto gala koncertą. Baleto trupės prisistatymui naujuose teatro rūmuose buvo skirti du nauji G. Žmavco kūriniai, sulaukę ypač palankaus publikos įvertinimo (jis pats kūrė ir muziką bei kostiumus). Rugpjūčio 2-3 d. Klaipėdos festivalyje, elinge, G. Žmavcas ir choreografas Douglas Lee pristatys šokio spektaklio „Reverb‘as“ premjerą. Lapkričio 29-30 d. G. Žmavcas ir kūrybinė komanda visus pakvies į šokio spektaklio „Legenda“ premjerą.

Šokio spektaklyje „Dona Kichotė“ keturių skirtingo braižo choreografų meninės vizijos įgijo šokio spektaklių triptiko formą, itin dažnai sutinkamą nūdienos teatruose visame pasaulyje. „Donos Kichotės“ dalių siužetai tarpusavyje susiję, bet nebūtinai formuoja vientisą pasakojimą. Pagrindinius vaidmenis atliks KVMT trupės solistai: pirmoje ir antroje dalyje – „Auksinių scenos kryžių“ nominantės Anna Chekmarova ir Oleksandra Borodina bei šių metų laureatas Yanas Malaki, trečioje – Daria Verovka ir Roman Budko.

Moteris-gelbėtoja

Pirmojoje triptiko dalyje jaunieji ukrainiečių choreografai pateikia savąsias užduotos temos traktuotes. D. Verovkos herojė „supranta, kad yra kitokia. Ji bando prisitaikyti prie aplinkos ir aplinkinių, tačiau vieną dieną pajunta, kad iš jos sklindančią šviesą reikia ne slėpti, o dalintis su žmonėmis. Tuomet ji visą save išdalija kitiems, o pati nueina į tamsą…“ Y. Malaki savo kompozicijoje pasakoja apie jauną vaikiną, pajutusį, kad aplinka jį spraudžia į rėmus: „Laimei pagrindinis herojus sutinka gelbėtoją – merginą, jau suvokusią kaip tvarkytis su kylančiais pavojais. Ji padeda vaikinui pažvelgti į pasaulį pozityviau ir rasti naują kelią“. Šios dvi skirtingos istorijos skleidžiasi skambant žinomų baroko kompozitorių – Georgo Friedricho Händelio, Henry Purcello ir Johanno Sebastiano Bacho – kūriniams, kurių ištraukas parinko pastatymo muzikos vadovas Vladimiras Konstantinovas. J. S. Bacho kūrinius violončelei solo gyvai atlieka KVMT simfoninio orkestro violončelininkas Aliaksandr Serdziukou.

Žvelgianti iš Dievo Motinos atvaizdo

Įkvėpimu antrojoje dalyje rodomai Aušros Krasauskaitės choreografinei kompozicijai tapo stačiatikių cerkvėse matytos Dievo Motinos ikonos ir savo pačios santykio su pasauliu apmąstymas, „mintys apie brandą, kurioje norisi motiniško ar seseriško sąlyčio su kitomis moterimis“. Jos vaizduojama „moteris – Dona Kichotė – nekovoja su vėjo malūnais, ji tarsi pakibusi tarp žemės ir dangaus, nešanti visų skausmą, siekianti idealizmo, egzistuojanti visose mumyse, bet tuo pačiu nepasiekiama, žvelgianti iš Dievo Motinos atvaizdo. Gebanti savyje sukaupti energiją, kuri atneša naują gyvybę.“ Veiksmą scenoje įtaigiai papildo KVMT choro atliekamas XVIII a. ukrainiečių kompozitoriaus Maksymo Berezovskio Koncertas chorui a cappella „Neatstumk manęs senatvėje“, papildytas choreografės bendražygės, jaunos kompozitorės Silvijos Miliūnaitės kūrybos intervencijomis sopranui, birbynei, chorui ir elektronikai. Soprano partiją įraše atlieka Rita Petrauskaitė, birbynės partiją – Arvydas Jankus, dainuoja Vladimiro Konstantinovo diriguojamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras.

Šių dienų herojai

Tuo tarpu trečiosios dalies choreografas Gajus Žmavcas teigia, kad jį labiausiai įkvėpė pats miestas ir Baltijos pajūris, mažai žmogaus paliestas gamtovaizdis su smėlio kopomis. Šie vaizdai persikėlė ir į triptiko sceną, o čia plytinčiuose iš ypatingos medžiagos sukurtuose smėlynuose sutinkame šių dienų donus kichotus ir donas kichotes: „teatro baleto trupė vienija jaunus, naujų aukštumų siekiančius žmones, kuriems tenka susiremti ir su netikėtais gyvenimo smūgiais, kaip kad pandemija, karas ir t. t. Jei negalime pakeisti pasaulio, tai turime įkvėpti žmones keisti savo vidinį pasaulį! Jei Don Kichotas iš Migelio de Servanteso romano kovojo su praeities šmėklomis, vėjo malūnais, tai mes žygiuojame į ateitį. Mums svarbūs herojų išgyvenimai, išeičių iš sudėtingų situacijų paieškos, savitas požiūris į gyvenimą“. Bet kokio naratyvumo savo kuriamoje choreografijoje besikratantis menininkas mėgina atskleisti minėtas detales per fizinę šokėjų išraišką, kūno kalbą, kuri smarkiai kontrastuoja su skambančia muzika. Savo kompozicijai G. Žmavcas pasirinko palyginti retai šokio spektakliuose girdimą ir dėl to mažiau suvokimo klišėmis apaugusią italų baroko kompozitoriaus Alessandro Scarlatti muziką.