Inga Lizdenytė: kiekvieną nesėkmę galima paversti sėkme

Kiekviena nesėkmė yra gyvenimiška patirtis, tam tikra pamoka, kurios dėka turime išmokti ką daryti, ko nedaryti ar ką daryti kitaip. 

Kalifornijoje gyvenanti „WoW University“ kurso „Stiprios!“ pranešėja Inga Lizdenytė asmeniškai patyrė, ką reiškia susidurti su dideliais likimo išbandymais. Po skaudžios avarijos ji neteko abiejų kojų bei nustojo valdyti vieną ranką, bet tai jos nepalaužė: lietuvė parašė knygą „Unstoppable. It’s a Choice“ ir keliauja po pasaulį dalindamasi savo išmintimi. Anot I. Lizdenytės, sėkmę pasiekia ne tie, kurie nesusiduria su problemomis, o tie, kurie išmoksta būti atsparūs, atkaklūs ir nepalaužiami.

Inga, kodėl mus ištinka nesėkmės?

Nesekmes lemia du dalykai. Vienas iš jų yra išorinės aplinkybės, kurių negalime kontroliuoti: karas, ekonominė situacija, politiniai sprendimai ir kt. Jie stipriai veikia mūsų gyvenimą, gali įstumti į sunkią padėtį. Kitas dalykas yra žmogaus kelionė – mūsų pačių pasirinkimai atveda iki tų dalykų, kuriuos paskui vadiname „nesėkmėmis“. Kasdien mes darome pasirinkimus (kartais sąmoningus, kartais nesąmoningus), kurie tolesniame gyvenime nulemia tai, ar mus ištinka sėkmės ar nesėkmės.  

Koks požiūris į nesėkmes yra teisingas?

Mano požiūriu, nesėkmės iš tiesų gali būti labai naudingos. Kiekviena nesėkmė yra gyvenimiška patirtis, tam tikra pamoka, kurios dėka turime išmokti ką daryti, ko nedaryti ar ką daryti kitaip; kokius kitus būdus surasti verslo vystymui ar bet kuriai kitai veiklai. Manau, kad į nesėkmes reikia žiūrėti paprasčiau, kiekvienoje situacijoje, kurią galėčiau laikyti bloga, ieškoti ko galėtume pasimokyti, ir eiti tolyn. Tokiu atveju nesėkmės būtų labai vertingos.

Ar įmanoma nesėkmes paversti į sėkmę? Kaip tai padaryti?

Būti atspariam, neleisti nesėkmei tavęs pakirsti. Dažnai, kai ištinka nesėkmė, žmonės į ją žiūri, kaip į pabaigą – „viskas, mano verslas žlugo“, „tai mano gero gyvenimo pabaiga“ ir pan. Iš tiesų nesėkmė yra kryžkelė ir reikia išminties suprasti ką daryti toliau. Jei žmogus pasiduoda, tai reiškia, kad jis tikrai patyrė nesėkmę. Tačiau jei žmogus bus atsparus, nukritęs kelsis ir eis toliau į priekį savo tikslo link, pasiimdamas iš tos nesėkmes vertingas pamokas, jis nesėkmę pavers savo sėkme.

Ne veltui daugelis žmonių (tarp jų ir aš) labai mėgsta įkvepiančias sėkmės istorijas. Jos suteikia ryžto, drąsos, nes tie sėkmingi žmonės buvo atsparūs, nesustabdomi, jie nutarė kovoti ir nugalėti, nežiūrint į nieką, įveikiant visas pakeliui iškilusias kliūtis ir mokydamiesi iš nesėkmių. Tik būdami atsparūs, ryžtingi ir atkaklūs galime nesėkmę paversti sėkme.

Ar toks dalykas kaip sėkmė, fortūna apskritai egzistuoja? O gal tik nuo mūsų pačių priklauso ko pasieksime?

Aš manau, kad fortūna yra mitas. Žinoma, tam tikra sėkme gali laikyti palankias situacijas, kurio susiklostė žmogui prie jų nieko neprisidedant. Jei kažkas padovanojo tam tikrą galimybę, galbūt aplankė fortūna. Bet jei pažiūrėtume iš arčiau į tikrai sėkmingus žmones, jei atidžiau pastebėtume jų kelią iki sėkmės, pamatytume, kad sėkmingi jie tapo savo pastangomis. Mitas, kad kažkas savaime yra sėkmingesnis, o kažkas mažiau sėkmingas.  

Jūsų pačios nueitas kelias taip pat yra įkvepianti sėkmės istorija.

Sėkmę pasiekiau nepasiduodama, dirbdama, stengdamasi, sunkiu metu priimdama teisingus sprendimus, sveikai rizikuodama, eidama į priekį. Visa tai dariau vedama tikėjimo, o ne baimės. Dirbau net tada, kai to labai nesinorėjo. Aukojau savo miegą, laisvalaikį, atostogas, kad pasiekčiau savo tikslą. Šiandien aš esu sėkminga, bet už to slypi atkaklumas, ryžtingumas, sunkūs sprendimai. Kiekvienas žmogus gali pasiekti sėkmę, jei yra pasiruošęs mokėti tam tikrą kainą.

Žinote, kažkada ir aš galvojau, kad vienam ar kitam žmogui pasisekė, nes jis turi gerą gyvenimą, kad jam buvo palankios aplinkybės siekti savo tikslų. Vėliau pamačiau, kad tai mitas. Per patirtį išmokau, kad jei iš tikrųjų kažko labai nori (ne šiaip norėtum, bet iš tikrųjų trokšti) ir darai viską, kas įmanoma, turi nepajudinimą tikėjimą, kad to pasieksi, gali įgyvendinti tai, kas atrodo neįmanoma. Visai nesvarbu iš kokios šeimos esi kilęs, kokia buvo tavo kelionės pradžia, svarbu, kaip ją baigi. O tai didele dalimi priklauso nuo žmogaus charakterio savybių.

Atsitiesti po nesėkmių reikia vidinės stiprybės. Kaip save sustiprinti?

Mano vidinė stiprybė pirmiausia kyla iš tikėjimo. Tikėjimas Dievu yra mano vidinės stiprybės šaltinis, maldoje aš įgaunu tvirtybės. Tikėjimas mane daro tvirtą, suteikia vilties, nesustabdomos jėgos eiti į priekį. Esu stipri viduje, nes aš tikiu ir turiu viltį. 

Kitas dalykas yra darbas su savimi, savo minčių kontroliavimas: apie ką tu galvoji, į ką koncentruojasi, koks tavo požiūris į sunkumus. Tai labai svarbu, nes žmonės dažnai leidžia savo mintims bėgti kur jos nori. Tokiu atveju neretai pradedi galvoti apie tai, kas blogai, viską dažai juodomis spalvomis, nematai išeities. Aš ne leidžiu savo mintims taip klaidžioti, ne pasineriu į svarstymus kaip viskas blogai ir baisu, bet sakau sau, kad tikiu, jog viskas bus gerai, Dievas man padės. Aš neleidžiu sau paskęsti neviltyje, todėl turiu jėgų eiti į priekį. Reikia labai kontroliuoti savo mąstymą. Kai pradėjau tuo užsiimti, mąstymo kontrolė ir minčių keitimas mane labai įgalino.

Ar tiesa, kad apsupdami save sėkmingais žmonėmis, ir patys stengsimės gyvenime pasiekti daugiau?

Be abejo. Labai svarbu, kokie žmones tave supa. Ne veltui sakoma – „pasakyk, kas tavo draugai, pasakysiu, kas tu“. Iš mus supančių žmonių mokomės tam tikro požiūrio, perimame mąstymo būdą bei įpročius, darbo etiką ir sau keliamus standartus, laisvalaikio leidimo būdus. Sėkmingi žmones laiko veltui ne švaisto, jie nežiūri serialų ar televizijos laidų valandų valandomis, bet nuolat užsiima kažkuo, kas juos priartinų prie užsibrėžto tikslo. Sėkmingi žmonės turi aukštesnius standartus nei plaukiantys pasroviui. Labai svarbu rinktis kokie žmones mus supa, kad jie įkvėptų iš gyvenimo norėti ir siekti daugiau, būti sėkmingesniais.