Į lituanistikos kelią atvedė mokytojas

„Iš uostamiesčio į mano gimtojo Viekšnių miestelio suorganizuotą parodą siunčiu savo septintos klasės mokinio Dovydo Jako darbelį ,,Išskleiskime plačius sparnus”. Labai džiugu, kad Viekšniai organizuoja tokią įdomią parodą, skirtą lietuvių kalbos puoselėjimui. Mokykloje man lietuvių kalbą dėstė a. a. mokytojas  S. Ablingis. Manau, tai turėjo įtakos, kad aš dabar pati mokau lietuvių kalbos uostamiesčio mokinukus“, –  virtualiai parodai „Trijų žodžių galia“ siųsdama savo mokinio darbelį rašo Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazija mokytoja Rima Zakarienė. Apie kelią į lituanistiką, lietuvių kalbos mokymą, parodos įtaką mokant lietuvių kalbos ir pateikėme mokytojai kelis klausimus.

Dovydas, kai pavargsta, lanksto iš popieriaus paukščius.

Gerbiama Rima, ką Jums pačiai reiškia lietuvių kalba? Koks Jūsų kelias į lituanistiką?

Lietuvių kalba – viena iš gražiausių, skambiausių kalbų pasaulyje. Kiekvienas lietuvis  privalo mokėti kalbėti ir rašyti taisyklinga valstybine lietuvių kalba.

Jau besimokydama Viekšnių vidurinėje mokykloje pradėjau mąstyti apie studijas pedagoginiame institute, tik vis neapsisprendžiau – studijuoti lietuvių ar rusų kalbą. Po ilgų svarstymų įstojau į tuometinį K. Preikšo pedagoginį institutą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros.

Laiške rašėte, kad meilę lietuvių kalbai išugdė a. a. mokytojas Stasys Ablingis. Kokia šio pedagogo paslaptis, kūrusi mokinių meilę lietuvių kalbai?

Mokytoją a. a. Stasį Ablingį prisimenu ne tik kaip gerą savo dalyko žinovą, bet ir kaip vyresnį draugą bei patarėją. Jo pamokos buvo įdomios visomis prasmėmis. Mokytojas mokėjo mus sudominti, rodos, paprasčiausiais dalykais. Aiškindamas pamoką dalijosi praktiniais patarimais, pateikdavo faktų, kurių nebuvo mokykliniame  vadovėlyje. Po pamokų  lankydavau literatų būrelį, ten rašydavome miniatiūras, ruošdavome medžiagą mokyklos radijo laidoms.

Dabar uostamiesčio vaikus mokote lietuvių kalbos, kaip dažnai pasinaudojate savo mokytojo taikytais metodais, kitais dalykais?

Šiandieniniai mokiniai labai skiriasi nuo anuometinių. Dabar labai reikia paieškoti naujų metodų ir būdų, kad sudomintume mokinius savo mokomuoju dalyku. Svarbiausia – geri mokinio ir mokytojo santykiai. Abipusis pasitikėjimas duoda geresnių rezultatų.

Kaip keičiasi lietuvių kalbos mokymas ir kokios priežastys inicijuoja tuos pokyčius?

Apmaudu, kai mokinių lietuvių kalbos žinios dažnai būna prastesnės už anglų kalbos, kuri ,,užkariauja“ virtualų pasaulį. Gerai yra mokėti užsienio kalbą, tačiau kai mokinių kalboje kas 10-as žodis yra angliškas, tai jau blogai.

Seniai lituanistai siūlo  lietuvių kalbos pamokose klasę dalinti į grupes, kaip dabar dirbama užsienio kalbų pamokose. Klasėse mokinių skaičius vis didėja ir išmokyti 30 mokinių, tarkim kirčiavimo, darosi sudėtinga. Bet apie tai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nekalba.

Kiek teko kalbėtis su lituanistais, jie gan skeptiškai atsiliepia apie besikeičiančias programas. Ką Jūs manote apie naujinamas lietuvių kalbos programas?

 Esu susipažinusi su atnaujinto ugdymo turinio lietuvių kalbos ir literatūros programa. Pirmas įspūdis neblogas. Mokymas orientuotas į kompetencijas (tai naudinga mokiniams), mokytojas savo nuožiūra galės rinktis ir trečdalį savo mokomo dalyko turinio integruoti su kitais dalykais. Jau teko vesti ne vieną integruotą pamoką kitoje erdvėje (muziejuje, mokyklos rūsyje), mokinių atsiliepimai: daugiau tokių pamokų. Kaip seksis toliau, laikas parodys.

O kokia Jūsų nuomonė apie lietuvių kalbos mokymo procese taikomus testus? Tai padeda sudominti mokinius ar tiesiog dažnai pasirenkamas paprastesnis kelias – atspėsiu ar neatspėsiu?

Būna įvairių  lietuvių kalbos testų. Tie, kur reikia įrašyti raides, manyčiau, yra niekiniai. Mokiniai net neperskaitę sakinio, neįsigilinę į prasmę, radę tarpelį, įrašo bet kokią raidę.

 Mano mokiniai naudojasi elektroninėmis pratybomis – eduka. Ten yra daug įvairių testų skirtingų mokymosi lygių mokiniams. Popierinių pratybų nebenaudojame.

Kiek lietuvių kalbos mokymui pasitarnauja viekšniškių inicijuota lietuvių kalbai skirta paroda, kurios globėjos yra Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė?

Sudomino viekšniškių inicijuota virtuali paroda ,,Trijų žodžių galia“ .Pasirodo, ne taip paprasta sugalvoti darbeliui pavadinimą, kur būtų 3 skirtingos kalbos dalys (veiksmažodis, daiktavardis ir būdvardis). Bet tuo pačiu dalyvavimas parodoje padėjo mokiniams pasikartoti kalbos dalis.

Minėjote, kad klasėje turite specialiųjų poreikių mokinukų. Darbas su tokiais mokiniais reikalauja kitokios metodikos, suprantu, kad mokytojai jos ieškote kiekvienu atveju, o gal artėjant įtraukiajam ugdymui šalies mastu sulaukiate pagalbos, kaip dirbti su gan skirtingų poreikių turinčiais vaikais?

Kiekvienoje klasėje turiu po 3–5 specialiųjų poreikių mokinius ir tik vienoje klasėje turiu mokytoją padėjėją. Kitose klasėse tenka dirbti vienai. Įtraukiajam ugdymui, mano nuomone, mokyklos nėra pasiruošusios – trūksta mokytojų padėjėjų, mokyklos nepritaikytos (Klaipėdoje yra tik viena mokykla, kuri turi liftą).

Vienas iš įtraukiojo ugdymo tikslų – personalizuotas ugdymas, bet kol kas tai, atrodo, misija neįmanoma. Kaip pereiti prie personalizuoto ugdymo, kai klasėje 30 mokinių?

Individualizuoti ugdymą reikia, tai, manau, didintų mokinių motyvaciją mokytis. Bet prieš tai darant reiktų pagalvoti apie mokinių skaičiaus mažinimą klasėse, apie pokyčius vertinimo sistemoje.

Kiekvienas mokytojas nori kuo geriau perduoti savo mokomojo dalyko žinias savo mokiniams.  Kokie didžiausi trukdžiai atsiranda lituanistams ir kokių valdžios sprendimų laukiate?

1.Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas,  be tiesioginio savo darbo, apkraunamas įvairiomis veiklomis – didėja darbo krūvis, bet atlygis – ne. Norint atlikti visus suplanuotus darbus neužtenka penkių darbo dienų, tenka dirbti ir laisvadieniais.

2.Klasėje  su mokytoju turėtų dirbti kvalifikuotas mokytojas padėjėjas.

3.Vyriausybė turėtų  skirti daugiau lėšų mokinių ugdymui netradicinėse erdvėse.

Ir pabaigai, kokias lietuvių kalbos, kaip valstybinės, perspektyvas įžvelgiate?

 Vyriausybė turėtų daugiau rūpintis valstybine lietuvių kalba. O dabar yra atvirkščiai – įteisino asmenvardžių rašybą su diakritiniais ženklais. Taip pat reiktų kontroliuoti radijo, televizijos diktorių kalbą, viešų asmenų sakytinę ir rašytinę kalbą. Jei tam nebus skiriamas reikiamas dėmesys, mūsų kalba liks skurdi ir nyki.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė