Į Lietuvą parodai atgabenti Ukrainos muziejų eksponatai: vertė – 10 milijonų

Į Lietuvą atgabenti paskutiniai netrukus atidaromos Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) tarptautinės parodos „Kijevo Rusia. Pradžia“ eksponatai. Tai ryškiausi ir vertingiausi eksponatai iš įvairių Ukrainos muziejų, niekuomet neeksponuoti nei Lietuvoje, nei Baltijos šalyse. Specialiai šiai parodai į Lietuvą atvežami eksponatai įkainoti didesne nei 10 mln. eurų verte.

Parodoje lankytojai išvys aukso ir sidabro dirbinius, ištaigingus Kijevo Rusios elitui priklausiusius papuošalus, pirklių paslėptus bei kapų plėšikų ar karo grobiu tapusius lobius. Juos papildys vikingų ginklai bei su kasdienybe, amatais ir prekyba susiję daiktai, tų laikų prekyboje cirkuliavusios monetos, eksponatai, menantys Kijevo Rusios krikšto laikus.

„Pastaraisiais metais dėl savaime suprantamų priežasčių Lietuvoje buvo daug progų susipažinti su Ukrainos kultūros paveldu, tačiau šie eksponatai yra išskirtiniai – jie mena Kijevo Rusios kūrimosi laikus. Lietuvoje tokios svarbos eksponatai tokia apimtimi bus eksponuojami pirmą kartą. Tai dalelė Ukrainos muziejų aukso fondo, kurį mums sutiko paskolinti parodai. Šie eksponatai reprezentuos prabanga alsavusios Kijevo Rusios paveldą ir leis pristatyti beveik tris šimtus metų apimančią šios ankstyvųjų viduramžių valstybės kūrimosi ir klestėjimo istoriją“, – sako LNM generalinė direktorė, parodos kuratorė dr. Rūta Kačkutė.

Vien iš Ukrainos muziejų į parodą atgabenama daugiau nei 300 eksponatų, kurių bendra vertė viršija 10 milijonų eurų. Iš viso parodoje bus eksponuojama daugiau nei 700 eksponatų.

Auksas ir kunigaikščiams priklausę dirbiniai

Didžiausią įspūdį parodoje turėtų palikti netoli Sachnivkos kaimo Čerkasų srityje dar 1900 metais rasto papuošalų lobio dalis. Lobį sudarė auksinės ir sidabrinės apyrankės, įvairūs auksiniai kaklo papuošalai, keliolika trikarolių auksinių antsmilkinių – slavių moterų itin mėgtos galvos puošmenos.

„Šį lobį sudarančių papuošalų ištaigingumas ir brangumas neleidžia abejoti, jog tai kunigaikščiui arba artimiausiai jo aplinkai priklausę dirbiniai. Paprastiems žmonėms tai niekaip nebūtų buvę įkandama. Manoma, kad tai karo grobis, kuomet pietinės Kijevo Rusios žemių kunigaikščiai, suvieniję karines pajėgas su poloviečiais, 1203 metais nusiaubė Kijevą. Lobio būta itin didelio, pasak radėjo, sudėto į du puodus. Į parodą atsivežame nedidelę, bet, ko gero, vertingiausią dalį“, – atskleidžia LNM archeologė, parodos kuratorė Eglė Zaveckienė.

Parodai atgabenti vieni įstabiausių šio lobio papuošalų – išskirtinis vėrinys su keturiais medalionais, vaizduojančiais Išganytoją, šv. Joną Krikštytoją, Dievo Motiną ir arkangelą Mykolą, taip pat auksinė emaliuota diadema su Aleksandro Makedoniečio atvaizdu. Vien pastarojo eksponato vertė siekia milijoną eurų.

Iš prekybos susikrauti lobiai

To meto žmonės – tiek skandinavai, tiek Kijevo Rusios gyventojai – turtus krovėsi iš prekybos, kurios vystymas Volgos ir Dniepro upėmis buvo ir pačios Kijevo Rusios susikūrimo priežastis. Būtent pirklių paslėpti lobiai sudaro vertingą ir įdomią šios valstybės palikimo dalį.

„Lobiai rodo intensyvią prekybą ir turto kaupimą, tačiau daug uždirbant būtis tapdavo pavojinga. Turtas būdavo slepiamas visur, tikintis į tą vietą sugrįžti. Žinoma, dalį turto parsiveždavo ir namo – tyrinėjant vieno vikingo sodybą randama ir 10 lobių. Didžiausias Gotlande rastas sidabro lobis svėrė 67 kilogramus“, – sako E. Zaveckienė.

Pirklių lobius daugiausia sudaro įvairūs juvelyrikos dirbiniai ar jų dalys, monetos, sidabro lydiniai. Geidžiamiausias atlygis už prekes skandinavų ir Kijevo Rusios pirkliams buvo arabiškos monetos. Jų gausiai aptinkama lobiuose ir bus eksponuojama parodoje.

Kuratorė ragina būsimos parodos lankytojus atkreipti dėmesį ir į 1928 metais surastą Kopijivkos lobį: „Jį sudarė 500 arabų monetų, 2 sidabro lydiniai, 38 slaviški ir 6 skandinaviški papuošalai. Šis lobis puikiai atspindi tiek Volgos, tiek Dniepro prekybos keliais prekiavusių pirklių sukauptą turtą.“

Pirklių paslėptų lobių randama visame regione – nuo Baltijos jūros pakrančių iki Juodosios ir Kaspijos jūrų. Tai plati teritorija, Volgos ir Dniepro upių prekybinės arterijos, – jos epicentre ir susikūrė bei klestėjo Kijevo Rusia.

Vikingai ir ginklai

Atskirą eksponatų grupę sudaro vikingų naudoti daiktai ir ginklai. Prekyba buvo pavojingas užsiėmimas, todėl ginklai yra neišvengiama šios parodos dalis. Parodoje bus eksponuojamas Kijeve rastas X amžiaus kalavijas su įspūdingai išpuošta rankena. Šis dirbinys gerai pažįstamas ginklų tyrinėtojams ir ne kartą buvo publikuotas mokslinėje literatūroje. Kai kurios rankenos dalys inkrustuotos skandinavišku stiliumi vario ir sidabro viela, o pati rankena papuošta ornamentuota sidabro plokštele, kurią pagamino madjarai – dabartinių vengrų protėviai.

„Iš pradžių skandinavai į Kijevo Rusios žemes vyko su savo inventoriumi, dalį gaminosi vietoje, bet maždaug trečia atvykėlių karta asimiliavosi, perėmė slavų kalbą, vietinius papročius. Kai kurie Rusioje pagaminti daiktai yra įvairių kultūrinių įtakų atspindys – Bizantijos, skandinavų, slavų, klajoklių. Pavyzdžiui, papuošalų gamybos technikos gali būti perimtos iš Bizantijos meistrų, tačiau ornamentika skandinaviška arba papuošalo forma yra slaviška“, – pasakoja R. Kačkutė.

Parodos eksponatai atskleis ir kasdienybės aspektus – skandinaviškoje Truso gyvenvietėje rastame pakabutyje, vaizduojančiame skandinavę moterį, galima įžvelgti VIII–XI amžiaus aprangos ir šukuosenos stilių – mazgu surištus plaukus, o išlikę stikliniai stalo žaidimo „Hnefatafl“ vaikštukai leidžia atkreipti akis ir į laisvalaikio leidimo būdą.

Ukrainos tapatybės dalis

Atvežami eksponatai turi ne tik meninę, bet ir didelę kultūrinę-istorinę vertę. Ukrainos muziejai parodai skolina ypač svarbius eksponatus, kurie jau yra tapę jų tapatybės dalimi. Jie atspindi Kijevo Rusios didybę, ant kurios pamatų yra kuriama dabartinė Ukrainos tapatybė.

„Geriausiai tą iliustruoja šalia pirmosios Kijeve pastatytos mūrinės cerkvės rasta plyta su Kijevo didžiojo kunigaikščio Vladimiro asmeniniu ženklu Tridančiu, kuris dabar yra Ukrainos valstybės herbas. Pačią cerkvę XIII a. viduryje sugriovė mongolai totoriai ir ji nebuvo atstatyta, o iki šiol yra rasta vos daugiau nei 10 įvairaus dydžio tokių plytų fragmentų“, – sako R. Kačkutė.

Parodoje bus galima pamatyti eksponatus, ant kurių pavaizduoti įvairūs Tridančio variantai, nes valdančių kunigaikščių asmeniniai ženklai turėjo kuo nors skirtis, taip pat – pirmąsias Vladimiro kaldintas Kijevo Rusios monetas su Tridančiu.

„Ženklą, panašų į tridantį, pradėjo naudoti dar Vladimiro tėvas Sviatoslavas. Tiesa, tuomet tai buvo dar tik dvidantis. Pats Vladimiras naudojo kelis šio ženklo variantus, vieną jų dabar naudoja ir Ukraina. Kitus bus galima išvysti ant Vladimiro kaldintų monetų, kurios bus eksponuojamos parodoje. Po jo valdę kunigaikščiai vis ką nors pakeisdavo, kad ženklą būtų lengviau sieti su konkrečiu kunigaikščiu. Vieni pridėdavo kryželį, kiti rėmėsi minimalistine, iki linijų supaprastinta forma“, – atkreipia dėmesį R. Kačkutė.

Logistinis iššūkis

Ši paroda – tai glaudaus Lietuvos nacionalinio muziejaus bendradarbiavimo su Ukrainos ir kitų Europos šalių bei Lietuvos muziejais ir kultūros institucijomis rezultatas. Parodos nebūtų be pasitikėjimo ir paramos iš Lietuvos ir Ukrainos Vyriausybių, Kultūros ministerijų ir kitų valstybinių institucijų.

„Atgabenti daugiau nei 10 milijonų vertės Ukrainai ypač svarbius eksponatus buvo didžiulis iššūkis. Nebuvo lengva rasti, kas sutiktų apdrausti ir transportuoti eksponatus šalyje, kurioje vyksta karas. Pervežant eksponatus Lietuvoje sulaukta Lietuvos šaulių sąjungos pagalbos. Komunikacija su institucijomis Ukrainoje taip pat strigo, koją kišo elektros ribojimai Kijeve. Tik likus 24 dienoms iki parodos atidarymo gavome patvirtinimą, kad visos Ukrainos įstaigos turi leidimus išvežti šiuos eksponatus“, – sako parodos koordinatorė Simona Širvydaitė-Šliupienė.

Per praėjusią savaitę muziejų pasiekė ir kiti eksponatai iš įvairių Europos muziejų. Eksponatai skolinti iš Nacionalinio Ukrainos istorijos muziejaus, Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Archeologijos instituto, Lvivo istorijos muziejaus, Zaporižios srities kraštotyros muziejaus, Elbingo archeologijos ir istorijos muziejaus, Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus, Oslo universiteto Kultūros istorijos muziejaus, Talino universiteto, Saremos muziejaus, Gotlando muziejaus. Parodą taip pat papildys medžiaga iš Lietuvos muziejų: Lietuvos banko Pinigų muziejaus, Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos, Trakų istorijos muziejaus.

Juos išvysti gyvai bus galima tarptautinėje parodoje „Kijevo Rusia. Pradžia“ nuo 2024 metų rugsėjo 18 iki 2025 metų kovo 30 dienos Istorijų namuose. T. Kosciuškos g. 3, Vilniuje. Parodą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Živilė Stadalytė