I. Kanto filosofinių idėjų poveikis šių laikų žmogaus gyvenimo prasmės paieškoms

Rugsėjo 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje organizuota mokslinė konferencija „Imanuelio Kanto filosofinių idėjų poveikis šių laikų žmogaus gyvenimo prasmės paieškoms“, skirta Imanuelio Kanto 299-osioms gimimo metinėms. Sparčiai žengiama link jubiliejinių 300-ųjų – visame pasaulyje žinomo filosofo I. Kanto – gimimo metinių.

2018-aisiais metais Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu bibliotekai suteiktas Imanuelio Kanto vardas. „Džiugu žinoti, kad prieš penkerius metus gimęs pasiryžimas skleisti filosofo Imanuelio Kanto idėjas klaipėdiečiams neužgeso, o kasmet plėtojamas su naujais sumanymais ir mintimis. Bibliotekai suteiktas Imanuelio Kanto vardas reiškia daugiau reprezentacinio svorio, atskleidžia galimybes tapti dar svarbesniu miesto kultūros centru, puoselėjančiu Klaipėdos istorijos ir kultūros paveldą, nešančiu žinią apie šio paveldo išskirtinumą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“,  – konferenciją pradėjo bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė.

Direktorė pristatė pagrindinius bibliotekos bendruomenės darbus, kurie nuveikti žengiant link iškilmingų metų. Gavusi projektinį finansavimą biblioteka organizavo pažintines ekskursijas filosofo protėvių takais, atskleidė jų ryšius su Klaipėdos miestu.  Parengė kultūros paveldo maršrutą-ekskursiją „Imanuelio Kanto pažinimo kelias“ (Klaipėda-Kantvainiai-Šilutė-Verdainė-Šereitlaukis-Vilkyškiai) bei sukūrė ekskursijos audiogidą, kuris suteikia galimybę patyrinėti patiems. Jaunimo padalinyje (Tilžės g. 9) įkurtas Virtualios realybės edukacinis Pabėgimo kambarys, kviečiantis jaunimą pakeliauti Imanuelio Kanto protėvių pėdsakais ir išbandyti savo kūrybines bei technologines žinias.

Konferencijoje kalbėjęs kultūros mecenatas Rimantas Cibauskas pasidžiaugė, jog malonu paremti tuos projektus, kurie iš idėjos tampa kūnu.

Kasmet organizuojama mokslinė konferencija biblioteką suartino su Klaipėdos universitetu. Konferenciją ir diskusiją moderavo Filosofijos, menotyros ir komunikacijos katedros vedėja doc. dr. Ernesta Molotokienė.

Pasak organizatorių, šiais metais konferencijoje gvildenta tema norėta filosofo idėjas priartinti prie šių laikų žmogaus, pabrėžti, kas jam gali būti aktualu atrandant I. Kantą. „Žymiojo filosofo idėjas galima analizuoti įvairiais aspektais, tad kodėl gi į jas nepažvelgus iš šiuolaikinio žmogaus pozicijos, nepasvarsčius, ką galėtume pritaikyti savo gyvenime? Taip pat norime parodyti, kad I. Kanto  atminimas Klaipėdoje – gyvas ir kas iki šiol nuveikta, kad atskleistume filosofo protėvių ryšį su Klaipėda.  Klaipėdos senamiesčio gatvėmis vaikščiojo I. Kanto protėviai, ir jeigu suvokiame istorinę įvykių vertę, galime pajusti, kad toji istorija per daug nenutolo – ji yra to, ką turime šiandien, dalis“, –sakė Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja Loreta Liutkutė.

„Pakrikštytas Imanuelio vardu, reiškiančiu „Dievas su mumis“, Kantas savo gyvenime daug kalbėjo apie dorovę, pareigą, atsakomybę. Daug dirbo, nesivaikė garbės. Iš savęs ir kitų reikalavo moralinių žmogaus poelgių. Imanuelis Kantas padėjo pagrindus šiuolaikinei filosofijai“, – savo pranešime „I. Kanto dvasingumas ir bažnyčia“ akcentavo kunigas Reincholdas Moras.

Pranešėjas dr. Arvydas  Juozaitis savo pranešime  „I. Kanto žmogus – ne „Žmogaus teisių“ žmogus“ atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį, jog vis sunkiau kalbėti apie Žmogų. Besiformuojančias laimės, kančios, didybės ir pergalės sąvokas apibūdino istoriškai per laikmečius ir asmenybes. Pasak filosofo dr. A. Juozaičio, Kanto laikais išgyventas pats aukščiausias Vakarų civilizacijos išsigryninimo laipsnis, keliant klausimus: o ką žmogus veikia šioje žemėje? Laimės siekia? I. Kantas leido tik vieną malonumų rūšį – poilsį po darbo! Filosofas A. Juozaitis reziumavo, jog norint būti Kanto pasekėjais, filosofija turi būti stoiška: „Nepaisant  nieko, jeigu ir rytoj būtų pasaulio pabaiga, šiandien tu turi sodinti savo medį“.

Literatūrologė, kraštotyrininkė Jovita Saulėnienė provokuojančiai kėlė klausimus, ar Klaipėda Imanuelio Kanto miestas, arba, kas kuria miesto veidą? Ar I. Kantas gali būti dvasinis autoritetas – „dvasios donoras“? Kokią įtaką miesto gyventojams turi didžiosios asmenybės, pvz. I. Kantas, karalienė Luizė, Taravos Anikė? Šiuos ir daugelį kitų atvirų klausimų kėlė  pranešėja Jovita Saulėnienė, besidominti Klaipėdos miesto kultūros istorija ir kuriai nepaprastai patrauklus miesto ir asmenybės santykio aspektas.

Bibliotekos bendruomenė mano, kad nenugriaunamas paminklas filosofui I. Kantui bus knygos apie jį, jo protėvius, ryšius su Klaipėda, leidyba. Bibliotekos skelbtą konkursą laimėjo dr. Jūratė Sučylaitė. „Su džiaugsmu pranešu, kad talentingai parašytas rankraštis guli ant mano darbo stalo. Esu tikra, kad tekstas taps kūnu knygos pavidale 2024-aisiais jubiliejiniais metais. Su knyga rankose keliausime po Lietuvos viešąsias bibliotekas“, –  sakė bibliotekos direktorė.

„Apie istorinius įvykius pasakojanti grožinė literatūra praėjusių epochų įvykius paverčia mūsų asmeninės patirties dalimi. Mes žinome, kad beletristika tai ne mokslinė literatūra. Ji yra tik priemonė leidžianti mums žaisti su istorine tema susijusį žaidimą. Bet šis žaidimas įdomus, didina smalsumą, gali paskatinti domėtis praeities epochomis ir asmenybėmis“, – savo pranešime  „Imanuelio kelias – refleksija rašomos knygos apie I. Kantą tema“ akcentavo būsimos knygos autorė dr. Jūratė  Sučylaitė.

Pasibaigus konferencijai diskusijoje įžvalgomis dalinosi visuomenininkai, su užsidegimu kalbėjo apie kultūros realijas, paveldo aktualizavimą, Klaipėdos miesto identiteto atskleidimą per iškilias kultūros bei istorines asmenybes. Kėlė klausimą, kiek gi klaipėdiečių žino tikrąją Klaipėdos miesto istoriją, kas vis dėlto galėtų paskatinti domėtis ja, o diskusiją užbaigė pamąstymu, kad kultūriniu, lingvistiniu, etnologiniu palikimu turi rūpintis patys piliečiai.

Dalinamės konferencijos įrašu: https://youtu.be/UyOzVdbcUz0  

Renata Rudienė