Humanistinio užtaiso kupinas miuziklas „Smuikininkas ant stogo“ stebins debiutais

Balandžio 23 d. 18.30 val. Žvejų rūmuose scenos uždanga skleisis tam, kad gerbėjai vėl išgirstų stipraus humanistinio užtaiso kupiną miuziklą „Smuikininkas ant stogo“. Jame pasakojama istorija apie neturtingų žydų gyvenimą mažame miestelyje naujai suskamba nūdienos įvykių fone bei jautriai atliepia Ukrainą ištikusią tragediją.

Nepraleiskite debiutų

2000-aisiais Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pirmą kartą pastatytas amerikiečių kompozitoriaus Jerry Bocko ir scenaristo Josepho Steino bei dainų tekstų autoriaus Sheldono Harnicko miuziklas „Smuikininkas ant stogo“ dėl savo ilgaamžiškumo yra tapęs teatro vizitine kortele. Dirigento Stanislavo Domarko ir lenkų menininkų – režisieriaus ir choreografo Jano Szurmiejaus, scenografo Wojcecho Jankowiako ir kostiumų dailininkės Martos Hubkos – uostamiestyje sukurtas spektaklis vis dar traukia publiką, o jį rodant salėje niekada netrūksta žiūrovų. Daugiau kaip du dešimtmečius gyvuojančiame spektaklyje jau pasikeitė kelios atlikėjų kartos: kažkada vaidinusieji jaunuolius į sceną grįžta kaip naujų personažų „tėvai“, o pagrindinių vaidmenų atlikėjai perduoda estafetę jaunesniems kolegoms.
 
Balandžio 23-iosios spektaklis – ypatingas! Laukiama įdomių debiutų: Mindaugas Rojus debiutuoja kaip pagrindinio – pienininko Tevjė – vaidmens atlikėjas, Dalia Kužmarskytė pirmą kartą dainuos jo žmonos Goldės partiją. Anksčiau Tevjė vaidinęs Virginijus Pupšys šįkart taps mėsininku Leizeriu Volfu, Dina Mataitienė – jo mirusia žmona Fruma Sore, jaunosios dainininkės Aušrinė Valytė ir Vytautė Rimkutė įkūnys Tevjė jaunėles –Šprincę ir Bielkę, Farshadas Abbasadi debiutuos kaip Popas, o KVMT simfoninio orkestro koncertmeisterė Regina Sarkisova – kaip Smuikininkė. Tikra intriga – nepraleiskite progos pamatyti!
 
Solistas Tadas Jakas vėl imsis vieno iš mėgstamiausių savo vaidmenų – Tevjė vyriausios dukters Ceitelės rankos siekiančio siuvėjo Motelio Kamzoilio. Scenoje taip pat išvysime Tevjė dukteris įkūnysiančias Oksaną Auškalnytę (Ceitelė), Beatą Ignatavičiūtę (Hodelė) ir Živilę Subačiūtę (Chava). Hodelės vyrą studentą Perčiką vaidinsiantį Vilių Trakį, Gytį Šimelionį (Chavos vyrą Fedią), Prancišką Kurmanskienę (Motelio motiną Šandelę), Šarūną Juškevičių (Rabiną), Loretą Ramelienę (sąvadautoją Jentę), Arūną Ramelį (smuklininką Mordhą), Vytautą Bytautą (knygų pardavėją Abraomą), Arūną Jackų (rabino sūnų Mendelį), Remigijų Mickų (Joselį), Rolandą Einikį (Uriadniką), Modestą Narmontą (ubagą Nochemą), Juditą Butkytę-Komovienę (Goldės mirusią senelę Ceitelę), Aurimą Raulinavičių (Fedios draugą – kareivį Sašą). Dainuos Jelena Anužienė (Moteris I) ir Laimutė Žukauskienė (Moteris II).
 

„Perčiko aktyvumas, noras įrodyti savo tiesas, vidinis užsidegimas tampa nelengva, bet tuo pačiu ir smagia vaidybine užduotimi“, – juokiasi susitikimo su publika nekantriai laukiantis Vilius Trakys, kuris šiemet „Pagauk bangą“ apdovanojimuose pelnė „Publikos simpatijos“ prizą.
 
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrui diriguos teatro garbės dirigentas S. Domarkas. „Miuziklas „Smuikininkas ant stogo“ – vienas iš tų veikalų, kurie paliečia žmogų iki pat sielos gilumos. Žydų tautos tema skausminga ir artima daugeliui lietuvių. Džiaugiuosi, kad sėkmingai pavyksta į miuziklą įvesti jaunus solistus ir duoti šiam pasaulinio garso kūriniui vis naują gyvenimą. Tai ir yra laimė“,- sako maestro.
 
Scenoje – beveik visi

„Smuikininkas ant stogo“ – vienintelis spektaklis uostamiesčio muzikiniame teatre, kuriame dalyvauja beveik visas KVMT kolektyvas – solistai, choras, baletas, orkestras, net scenos darbininkai. Prireikus, į spektaklį įvedamos ir kostiumininkės. Vienu metu scenoje galima pamatyti per šimtą žmonių.
 
Spektaklio režisierius ir choreografas Janas Szurmiejus (Lenkija) šį miuziklą statė šešis kartus skirtinguose teatruose. Ir visur „Smuikininkas ant stogo“ scenose karaliauja dešimtmečius. „Šį veikalą vis statau todėl, kad tai puiki teatrinė medžiaga. Tačiau tokį spektaklį ne visur galima sukurti, reikalinga gera trupė – geri solistų balsai, aktoriniai ir choreografiniai sugebėjimai. Atvykęs į Klaipėdą pirmiausia išsiaiškinau, kokios galimybės, surengiau artistų atranką ir tik tada ėmiau dirbti“, – džiaugėsi reiklumu garsėjantis J. Szurmiejus. Kalbėdamas apie veikalo populiarumą, režisierius teigė, esą jis fenomenalus, nes žiūrovai pageidauja aplankyti  šį spektaklį, o aktoriai nori save išreikšti.

 „Smuikininkas ant stogo“ gimė Brodvėjuje 1964 metais, vėliau buvo pastatytas 32 pasaulio šalyse, sukurti ir kino filmai. Nors buvo sukurtas JAV, vis dėlto „Smuikininke ant stogo“ juntama europinės literatūros įtaka. Ukrainoje gimęs žydų rašytojas Šolom Aleichemas (tikrasis vardas Šolemas Rabinovičius), parašęs apysaką apie vargingą pienininko Tevjė šeimos gyvenimą, scenaristas J. Steinas ir kompozitorius J. Bockas imigravo į JAV iš Europos ir dar prisiminė žydų gyvenimo senajame žemyne laikus. J. Szurmiejaus žodžiais, šis veikalas universalus. Nors  jame viskas pateikiama per tradicinės žydų kultūros prizmę, bet tai nėra spektaklis vien apie žydų gyvenimą štetle. Veikale kalbama apie bendražmogiškus dalykus, apie tam tikrą gyvenimo filosofiją, apie toleranciją, apie tai, kad pasaulis keičiasi, kad reikia eiti pirmyn. Kalbama apie Tėvynę, apie šeimą, apie bendruomenę, kuri yra išvaroma iš namų, o tai paliečia daugelį tautų visame pasaulyje.
 
KVMT inf.