Gyvosios pilietiškumo pamokos Raseinių krašte

„Man ši diena kelia pasididžiavimą savo valstybe, jos žmonėmis ir didinga praeitimi. Prieš daugiau nei šimtmetį buvo atkurta Lietuvos valstybė. Tai labai svarbus žingsnis valstybingumo kelyje. Ši diena padovanojo ateitį, kurią šiandien galime kurti laisva valia, – pasiteiravus, ką jam reiškia Vasario 16-oji, kalba Raseinių rajono meras Andrius Bautronis. – Aš esu dėkingas valstybės kūrėjams, kurie anuomet nepabūgo ir drąsiai kovojo už demokratines vertybes. Sunkiai iškovotos pergalės praeityje mus atvedė į tokį gyvenimą, kokį gyvename dabar, todėl turime būti dėkingi ir stengtis lygiai tiek pat, kiek stengėsi mūsų tautos didvyriai. Kiekvienas metais dalyvaudamas Vasario 16-osios minėjimo renginiuose tarp žmonių jaučiu labai stiprų bendrumo jausmą, tai džiugina širdį ir sukelia pačias geriausias emocijas.“

Krašto istoriją saugo paminklai

Raseiniai net sovietmečiu išlaikė miesto centre stovintį 15-osioms Lietuvos nepriklausomybės metinėms pastatytą paminklą „Žemaitis“, tapusį miesto simboliu. „Raseinių rajone yra ir daugiau istorinių objektų, kurie nebuvo nugriauti sovietmečiu. Ne tik „Žemaitis“ Raseiniuose, bet ir Vytauto Didžiojo paminklas Betygaloje išdidžiai stovi jau nuo XX a. pirmosios pusės. Žemaičių dvasios stiprybė, atkaklumas, meilė savo kraštui tikrai neišblėso sovietmečiu. Nors pokariu paminklo „Žemaitis“ postamente iškalti žodžiai „Amžiais budėjau ir vėl nepriklausomybę laimėjau“ buvo užtinkuoti, jie išliko žmonių širdyse ir atmintyje, kaip tvirtas įsipareigojimas siekti laisvės ir nepriklausomybės“, – pažymi meras.

Kryžkalnyje – gyva laisvės kovų atmintis

Ne tik Raseinių rajono, bet ir visos Lietuvos kovų už laisvę simbolių tapo Kryžkalnio memorialas Tai visos Lietuvos gyvoji atmintis. „Šis nacionalinės reikšmės objektas, įprasminantis Lietuvos valstybingumui ypatingai svarbų laikotarpį – Laisvės kovas. Kryžkalnyje įamžintas apie 20 tūkst. partizanų atminimas. Raseinių kraštas turi kuo didžiuotis, nes tai vienintelė tokia vieta visoje Lietuvoje. Monumentas turi didelę reikšmę pilietiniam ir patriotiniam ugdymui. Memorialas ateities kartoms neleis pamiršti Lietuvos laisvės kovos ir už Tėvynę savo gyvybes atidavusių didvyrių. Nepamirškime ir sakralinės šio objekto reikšmės. Kryžkalnyje yra įrengta atminimo siena su žuvusiųjų partizanų pavardėmis ir nežinomo partizano kapas. Taigi žmonės atvyksta aplankyti savo artimųjų, pajusti jų dvasios stiprybę. Mano senelis buvo partizanų ryšininkas, todėl atvykęs į šią vietą, visų pirma, prisimenu sau brangų ir be galo stiprų žmogų, kurio dėka buvau įkvėptas prisijungti prie įvairių patriotinių ir pilietinių iniciatyvų, – meilės Lietuvą ištakas prisimena Andrius Bautronis. –
Aš neabejoju, kad pasibaigus karantinui, Partizanų memorialas sulauks dar gausesnio lankytojų susidomėjimo ir taps nauju kultūrinio gyvenimo traukos centru visoje Lietuvoje. Šiuo metu dedame visas pastangas, kad Kryžkalnyje atsirastų lankytojų informacijos centras.“

Memorialo Kryžkalnyje atidarymas

Kaip teigia meras, memorialas labai svarbus didinant Raseinių krašto žinomumą ir skatinant turizmo srautų pagausėjimą. „Tikime, kad žmonės, atvykę į Kryžkalnį, užsuks ir į Šiluvą, Maironio gimtinę bei kitas turistų pamėgtas vietas“, – Raseinių rajono lankytinas vietas primena meras.

Tremtinių susibūrimo vieta – Dubysos slėnis

Patriotizmo išraiška jau seniai tapo ir kita rajono vietovė – Ariogala, kur jau ne vieną dešimtmetį vyksta Politinių kalinių ir tremtinių suvažiavimai. Nors kol kas šis renginys sulaukia didžiulės žmonių gausos, bet laikas negailestingas…
„Nepabijosiu pasakyti, kad Ariogaloje vykstantis tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“ tapo tarptautiniu renginiu. Aš nemanau, kad šis renginys nebus organizuojamas ir ateityje. Į Dubysos slėnį kasmet susirenka ne tik Laisvės kovų dalyviai, partizanai ir ryšininkai, bet ir jų artimieji, jaunosios kartos atstovai. Džiaugiuosi, kad istorinė atmintis yra perduodama iš kartos į kartą. Tai teikia vilties, kad prasminga tradicija tęsis dar daugelį metų. Žinoma, kol ji bus gyva žmonių atmintyje. Politinių kalinių ir tremtinių suvažiavimams įprasminti buvo pastatytas koplytstulpis. Mes planuojame ateityje sutvarkyti visą Dainų slėnio kompleksą, tad bus sutvarkyta ir teritorija, kurioje vyksta šis renginys. Sutvarkius aplinką, net neabejoju, kad jis bus dar patrauklesnis“, – planais pasidalija meras.
Šiandien Raseinių kraštas yra vienas didžiausių Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybės idėjų puoselėtojas. „Šis kraštas išaugino tautos dainių – Maironį, kuris savo lyrikoje akcentavo tautinio atgimimo idėjas, skleidė viltį ir tikėjimą Lietuva. Įvykus sovietinei okupacijai, rajone aktyviai veikė partizaninis judėjimas. Raseinių krašte yra daug vietovių, kurios dvelkia istorija. Tačiau iš savo asmeninės patirties, siūlyčiau pakeliauti šiuo maršrutu: Ariogala-Betygala-Šiluva-Raseiniai-Kryžkalnis. Nepamirškime, kad Raseinių kraštas įsikūręs labai palankioje geografinėje vietovėje. Jį pasiekti galima pakankamai greitai iš bet kurio Lietuvos taško, o mes visada laukiame atvykstančių“, – pasibaigus karantinui pakeliauti po rajoną kviečia Andrius Bautronis.

Laisvės kovų kraštas puikiai supranta, kokia kaina iškovojama laisvė, todėl vasario 7 dieną prisijungė prie iniciatyvos, palaikančios baltarusių laisvės ir demokratijos troškimą. Tad Tarptautinės solidarumo su Baltarusija dienos proga Raseinių rajono savivaldybės pastatas visam savaitgaliui nušvito Baltarusijos istorinės tautinės vėliavos spalvomis. „Mūsų tauta prieš kiek daugiau nei 30 metų apsisprendė žengti nepriklausomybės keliu, todėl mes, kaip niekas kitas, suprantame Baltarusijos ir kitų tautų laisvės siekį“, – pažymi meras.

Krašto unikalumas – Šiluva

Raseinių rajoną vis labiau suranda ir piligrimystė. „Turėdami Šiluvą esame unikalūs ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. XVII a. pradžioje Šiluvoje įvyko vienas pirmųjų Marijos apsireiškimų Europoje. Taigi mūsų pareiškimas tapti piligrimystės centru Rytų ir Vidurio Europoje yra pagrįstas ir labai realus. Esame subūrę stiprią komandą, kuri dirba su Šiluva, jos įvaizdžio kūrimu ir komunikacija. Pandemijos metu šviesa iš Šiluvos pasiekė ir užsienio valstybes, „Šviesos žemėlapio“ akcija nukeliavo net į Vatikaną“, – apie įsitvirtinimą piligriminiame turizme pasakoja Raseinių rajono vadovas.